Aktualijos

Valdančiųjų sprendimas atsisakyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pirmajam būstui gali būti ne tik emociškai palankus rinkėjams, bet ir politiškai strategiškas. Komunikacijos ekspertas įžvelgia tiek bandymą gesinti nepasitenkinimą, tiek galimą dėmesio nukreipimą nuo skandalų, ir opozicijos didelį vaidmenį. Premjeras G. Paluckas vakar pareiškė, kad Seime nebebus svarstomas esamo formato Vyriausybės pateiktas NT mokestis – atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą.

Seimo liberalas Eugenijus Gentvilas ragina premjerą Gintautą Palucką savo darbotvarkėje rasti laiko susitikti su opozicinėmis frakcijomis ir atsakyti į likusius klausimus dėl jam iš dalies priklausančių įmonių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį paskelbė Lietuvos dešimtokų matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei tautinių mažumų  gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus.  NŠA vadovo Simono Šabanovo teigimu, šiemet patikrinimuose dalyvavusių dešimtokų matematikos rezultatai geresni nei prieš metus. Tuo metu lietuvių ir literatūros egzaminą moksleiviai išlaikė prasčiau.

Lietuvoje ketvirtadienį ėmus siautėti stichijai, pirmoje dienos pusėje ugniagesiai gelbėtojai gavo penkis pagalbos prašymus. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė, keturi su stichija iškvietimai gauti ryte, tarp 7 ir 8 valandos. Kaune bei Utenos ir Šakių rajonuose medžiai buvo užvirtę ant kelių važiuojamosios dalies.

 Prezidentui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Seimą dėl nepanaikinto parlamentaro Arūno Dudėno teisinio imuniteto, pats socialdemokratų frakcijos narys nesiima komentuoti šalies vadovo pozicijų.  „Prezidento pranešimo nelabai norėčiau komentuoti. Prezidentas, turbūt, pasakė tą, ką jis norėjo pasakyti. Aš savo vertinimus vidinius ir panašiai turiu. Tai ir tiek“, – ketvirtadienį Eltai sakė A. Dudėnas. „Na, aš nesijaučiu kažkaip blogai ar neblogai.

Užsiminęs, jog premjeras Gintautas Paluckas Vyriausybės nariams yra pateikęs papildomos informacijos apie kilusį skandalą dėl jam iš dalies priklausančių įmonių, teisingumo ministras Rimantas Mockus tikslina savo poziciją. Politikas nurodo, jog, kalbėdamas apie premjero suteiktą informaciją, omenyje turėjo viešus G. Palucko atsakymus, antradienį pateiktus Seimo nariams iš plenarinių posėdžių salės tribūnos.

Siekiant užtikrinti sklandesnę Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų paskyrimo procedūrą, parlamentarai nutarė jų svarstymui Seime skirti daugiau laiko. Valstybės pareigūnai, pagal Konstituciją teikiantys KT teisėjų kandidatūras, privalės jas pristatyti Seimui ne prieš 3, o prieš 6 mėnesius iki jų eilinės kadencijos pabaigos.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos ketvirtadienį Seime skaitytoje metinėje kalboje ji pasigedo gilesnio žvilgsnio į ekonomikos situaciją ir perspektyvas, taip pat ūkio problemas ir kaip ekonominės politikos sprendimai galėtų jas spręsti. „Sektoriniu pjūviu nebuvo paliesti ekonominių veiklų raidos aspektai detaliau.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime aprėpė daug temų ir vartoja vaizdingas kalbos priemones, tačiau ne ten, kur reikėtų, kalbai stigo akcentų, sako viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė. Pasak jos, šalies vadovo kalbai trūko vieningo naratyvo ir žinutės. „Yra išskiriamos temos, bet jose aiškiai sudėtų akcentų nėra ir tai daro neapsisprendusio prezidento įspūdį, kuris nežino, ką nori tautai pasakyti.

Premjeras Gintautas Paluckas įžvalgia vadina prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime nuskambėjusią tezę, kad Lietuva netaps saugesnė, jei nuspręs „sviestą pakeisti į patrankas“. Vyriausybės vadovo teigimu, valstybė privalo rūpintis ne tik kariniu, bet ir socialiniu saugumu.  „Aš manau, kad tai yra labai įžvalgus pastebėjimas, nes kartais mes akcentuodami kietąją galią pamirštame minkštąją.

Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai Seime skaitant šeštąjį metinį pranešimą, buvusi Vyriausybės vadovė, konservatorė Ingrida Šimonytė parlamento posėdžio pradžioje nedalyvavo ir šalies vadovo kalbos nesiklausė. Politikė tikina neturėjusi tam progos. „Neturėjau progos“, – žurnalistų paklausta sakė I. Šimonytė.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nerimą kelia, jog neteisingi kaltinimai dėl Vyriausybės vadovo verslo gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai. „Išgirdau, jog prezidentas tikrai situaciją mato, ją vertina, yra susirūpinęs, jog šie neteisingai paskleisti kaltinimai ar abejonės gali turėti įtakos pasitikėjimui mano asmeniu ar Vyriausybe“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas, komentuodamas metinį prezidento pranešimą.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuva yra gerame kelyje stiprindama savo saugumą. „Mano supratimu, tai mes esam geram kelyje ir tiek Valstybės gynimo tarybos sprendimai dėl mūsų nacionalinės divizijos stiprinimo, tiek kitų pajėgumų vystymas ir paspartinimas įsigijimų (prie to prisideda – BNS“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė R. Vaikšnoras, išklausęs prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą.

Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė kelia abejonę, „kam būtų naudinga“, jei parlamentas priimtų sprendimą laikytis koalicinės tarybos siūlymo nuo kitų metų neapmokestinti pirmojo būsto. „Jeigu nėra noro išlaikyti netgi dabartinės mokesčio bazės, klausimas, kam tai yra naudinga“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.

Seimo pirmininko pavaduotoja liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdančiųjų koalicinės tarybos sutarimas neapmokestinti pirmojo būsto pasiektas norint nuraminti aistras prieš kitą savaitę numatytą dalies visuomenės mitingą.     „Šis sprendimas atsirado kaip taktinis ruošiantis kitą savaitę vyksiančiai akcijai prie Seimo – piketuoti prieš NT mokestį.

Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip į Lietuvą Nemunu, kuriuo eina siena su Baltarusija, naktį atplaukė meška.  Trečiadienį, artėjant 23 val., Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai per vaizdo stebėjimo sistemą, kuria kontroliuoja Nemuno viduriu einančią sieną su Baltarusija bei jos prieigas, pastebėjo mešką, rašoma VSAT pranešime. Ši vieta yra ties Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimu. Atėjo iš Baltarusijos Meška tamsoje į upę įbrido Baltarusijos krante ir pradėjo plaukti.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda savo metinėje kalboje aiškiai indikavo, kad šalies gynyba ir toliau išlieka vienu iš pagrindinių prioritetų.   „Manau, labai simboliška, kad pačioje pradžioje jo ekscelencija prezidentas palietė būtent saugumo klausimą. Atgrasymas ir gynyba yra vienas iš pagrindinių prioritetų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį metiniame pranešime užsiminus apie į skandalą įsivėlusį premjerą Gintautą Palucką, pastarasis sako, jog šalies vadovas mato, kad kaltinimai jam – neteisingai paskleisti. Ministras pirmininkas kartoja, kad prieš užimant šias pareigas jis deklaravo savo verslo interesus. Todėl, G. Paluckas akcentuoja, jog šioje situacijoje jaučiasi absoliučiai teisus.

„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad jam kritikos valdančiųjų sprendimams prezidento metinėje kalboje nepritrūko, nes Seimas jau ėmėsi pirmų žingsnių spręsti šalies vadovo iškeltas pensijų ir kelių finansavimo problemas. „Nelabai, ko gero, galima kažką pridėti (prezidento kalboje – ELTA) – ko čia pasigesi, o kad daugiau barsimės – Grybauskaitės jau užteko, kai kumščiu mojuodavo, stalą daužydavo ir nieko nebūdavo“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė R. Žemaitaitis.

 Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė mano, kad dauguma kritikos prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime buvo skirta praėjusios Vyriausybės priimtiems sprendimams, tikino stiprinanti bendradarbiavimą su švietimo bendruomene.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė prezidento Gitano Nausėdos pareiškimų, esą atėjo metas parodyti nuveiktų darbų rezultatus ir pagaliau imtis konkrečių priemonių dėl gydymo įstaigose esančių pacientų eilių, nepriima kaip kritikos. Pasak ministrės, šalies vadovas taikliai išskyrė sveikatos sistemoje esančias problemas, o šios vadovybės priimtų sprendimų efektyvumas pasirodys jau artimiausiu laiku.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad prezidento Gitano Nausėdos ketvirtadienį parlamente skaitytas metinis pranešimas buvo objektyvus ir telkiantis. Pasak jo, savo kalboje šalies vadovas išsakė ir pagrįstos kritikos dabartinei valdžiai.  „Yra išsakytos pagrįstos kritikos, bet tai buvo geranoriškas, objektyvus prezidento vertinimas buvusių metų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai Seime skaičius metinį pranešimą, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako – kalboje buvo galima įžvelgti šalies vadovo simpatiją naujajai valdančiajai koalicijai ir premjerui Gintautui Paluckui.

Po prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė nepasigedęs nieko, kas nebūtų aptarta, o kalbėdamas apie prezidento kritiką, pabarimus parlamentarams, R. Žemaitaitis prisiminė buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Paklaustas, ar buvo temų, kurių pasigedo G. Nausėdos metiniame pranešime, R. Žemaitaitis atsakė, kad nelabai ką galima ir pridėti. Kaip ir aštresnės kritikos Seimo nariams.

Prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo išklausęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimui turbūt teks imtis reguliuoti verslininkų dalyvavimą poitikoje. Taip jis kalbėjo reaguodamas į G. Nausėdos pasisakymą, kad politikais tapę verslininkai turėtų atidžiai persvarstyti savo tolesnį buvimą versle.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad ketvirtadienį skaitytame metiniame pranešime prezidentui Gitanui Nausėdai buvo sudėtinga surasti pagyrų kairiųjų valdžiai.  „Tik vienoje vietoje pastebėjau ir pasigedau – kaip čia taip nepuolama buvusi Vyriausybė“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams juokaudamas teigė V. Landsbergis. „Dabartinę (Vyriausybę – ELTA) buvo stengiamasi už ką nors pagirti, bet beveik niekur neatsirado už ką pagirti.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda džiaugiasi Vilniaus miesto savivaldybės pradėtu pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos įamžinimo procesu ir sako, jog tokiu būdu Lietuva, kaip valstybė, grąžina skolą savo istorijai. „Mes, kaip valstybė, privalome grąžinti skolas savo istorijai. Viena tokių – pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje“, – ketvirtadienį, skaitydamas metinį pranešimą Seime, kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad politikais tapę verslininkai turėtų atidžiai persvarstyti savo tolesnį buvimą versle. „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas. „Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – pridūrė jis.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigė, kad šiluma dar džiugins, bet orai taps vis audringesni. Ji įspėja apie ciklono Tim poveikį ir besiformuojančius mažesnius atmosferos sūkurius. CiklonasTim plečiasi į Šiaurės Rytus, o jo slėnyje virš Europos formuojasi mažesni ciklonai ar atmosferos bangos, kurios per Pietų Baltiją keliauja ir per Lietuvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, jog per pastaruosius metus Lietuva pradėjo deramai investuoti į krašto apsaugą. Tačiau, įspėja šalies vadovas – dabar ne laikas atsikvėpti. Anot jo, ir toliau privalu stiprinti nacionalinį saugumą bei prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvumo. „Pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais parodėme, kad valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienu svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų išlieka visokeriopa pagalba Ukrainai. Pasak jo, ši šalis kovoja už bendrą visos Europos nepriklausomybę, todėl jos suverenitetas, teritorinis vientisumas ar piliečių laisvė negali tapti taikos derybų objektu. „Lietuva pasisako už teisingą ir tvarų taikos susitarimą, kuris užtikrintų ilgalaikį Ukrainos saugumą.

Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda gyrė „pagaliau deramas“ Lietuvos investicijas į gynybą, tačiau pabrėžė, jog Rusijos grėsmės akivaizdoje reikia ir toliau stiprinti gynybinius pajėgumus. 2025 metais gynybai suplanuota skirti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau padidintas skolinimosi limitas šį skaičių metų eigoje leidžia padidinti iki 4 procentų.

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė metinį pranešimą. Šeštojoje prezidento metinėje kalboje – dėmesys nacionaliniam saugumui ir gynybai, nelygybės mažinimui, istorinės atminties puoselėjimui bei užuominos parlamentarams. Prezidentas G. Nausėda sako, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.

Ukrainiečiams įvykdžius operaciją „Voratinklis“, kurios metu buvo sunaikinta daugybė rusų karo lėktuvų, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad tokį veikimo principą gali perimti ir pati Rusija. „Pirmoji mano reakcija šnekantis ir kalbantis su savo aplinka, su savo kariškiais, kad Rusija, žinant, kad jie irgi labai greitai adaptuojasi, gali tokius panašius metodus naudoti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Vaikšnoras.

Ar Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ pratybos gali tapti daugiau nei tik karinis demonstravimas? Lietuvos kariuomenė stebi situaciją iš arti ir atsako – ar per šias pratybas Rusija gali užpulti Lietuvą? „Zapad“ yra strateginio lygmens Rusijos ir Baltarusijos kariniai mokymai, su tam tikromis pertraukomis vykstantys dar nuo Šaltojo karo laikų. Mums jie aktualūs, nes didžioji dalis pratybų vyksta Baltarusijos Respublikoje, su kuria turime netrumpą sausumos sieną, rašo kariuomenė.

Nors savaitę netyla premjerui Gintautui Paluckui adresuojami klausimai dėl jam dalinai priklausančių įmonių bei nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos, penktadienį ministras pirmininkas išeina vienos dienos kasmetinių atostogų. Trečiadienį prezidento Gitano Nausėdos pasirašytu dekretu G. Paluckui suteikta viena kasmetinių atostogų diena – birželio 6 d. Numatoma, jog tuo metu Vyriausybės vadovą pavaduos finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad tikrasis „Zapad“ pratybų mastas taps aiškesniu liepos–rugpjūčio mėnesiais, kuomet kariniai padaliniai pradės judėti į mokymo vietas.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Latvijos pasienyje trečiadienį apgręžta 90 migrantų, tuo metu Lenkijos pareigūnai antradienį neįleido 168 neteisėtai į šalį norėjusių patekti asmenų. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 837 neteisėti migrantai. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.

Jau savaitę dėl jam iš dalies priklausančių įmonių galimų sąsajų besiaiškinantis premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį nedalyvaus Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje. Kaip ir Seimo konservatoriai, liberalai nutarė ministrą pirmininką pasikviesti į frakcijos posėdį ir užduoti vis dar kylančius klausimus dėl socialdemokratui dalinai priklausančio startuolio „Garnis“ ir jam suteiktos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos.

 Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ketvirtadienį Baltijos jūroje atliks kovinius šaudymus iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS. Anot kariuomenės, birželio 5–6 dienomis Brg. gen. Povilo Plechavičiaus poligone vyksiantys koviniai šaudymai yra viena iš tarptautinių pratybų ,,Baltops 2025“ dalių.  Koviniai šaudymai Lietuvoje rengiami antrą kartą.

Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis tik Seniūnų sueigos posėdyje nuspręsta įstatymo projektus svarstyti kitą savaitę. Gegužės pabaigoje jam pritarė Vyriausybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitys metinį pranešimą. Kaip skelbė BNS, tai bus pirmasis G. Nausėdos metinis pranešimas jam einant antrą prezidento kadenciją ir šeštas apskritai. Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada koreguoti ligonių pavežėjimo finansavimo modelį. „Nebuvo įvertintas tikrai poreikis. Tai yra, nebuvo atsižvelgta, kiek plačiai šeimos gydytojai skirs šitą paslaugą, pasiūlys, ir koks poreikis bus išreikštas iš gyventojų pusės.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad ukrainiečių operacija „Voratinklis“, kurios metu sunaikinta daugybė rusų karo lėktuvų, yra būtent toks spaudimas, kokį turi patirti Rusija derybose dėl taikos. Taip ji kalbėjo trečiadienį dalyvaudama Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Briuselyje. „Rusija buvo ir liks ilgalaike grėsme. Akivaizdu, kad agresorius nesuinteresuotas realiomis derybomis ir taika.

Daugiau nei 100 parlamentarų inicijuoja Konstitucijos keitimą, suteikiant teisę 16-mečiams rinkti merus ir savivaldybių tarybų narius. Pasak pataisos autorių, tai turėtų paskatinti jaunų žmonių dalyvavimą rinkimuose. „Tai sudarytų sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus ir prisidėti prie sprendimų, susijusių su jų gyvenamąja aplinka“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Šiandien Vilniuje vyksta organizuojamas protestas „Gintautai, rinkis: valstybė ar įmonė“ prieš premjerą Gintautą Palucką. Protestuoti susirinkę žmonės dėvėjo pingvinų kostiumus ir laikė spalvingus plakatus. Vilniečiai sako, kad tikisi iš premjero bent jau veiksmų ir atsakomybės, o kai kurie griežtai teigia, kad vienintelis kelias jam yra atsistatydinti.

 Seime svarstant Vyriausybės mokesčių pertvarką, trūksta nuoseklios finansų ministro Rimanto Šadžiaus arba premjero Gintauto Palucko lyderystės, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Linas Kukuraitis. „Šiai mokesčių reformai stinga vieno asmens, kuris imtųsi tiek sprendimų priėmimo, tiek komunikacinės atsakomybės.

Valdantieji, išsigandę žmonių pykčio ir protestų, dar kartą keičia nekilnojamojo turto mokestį. Viešai skelbia sutarę neerzinti žmonių ir už pagrindinį būstą mokesčio nerinkti. O Seime artėjant lemiamiems balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau ramina – esą nereikšmingai.

Ukrainoje beveik prieš mėnesį dingusio savanorio iš Lietuvos Gedimino Steponavičiaus artimieji dar mano, kad jis pateko į nelaisvę, trečiadienį pranešė visuomeninis transliuotojas LRT. 55-erių savanoris G. Steponavičius dingo gegužės pirmoje pusėje, kai jo būrį vykdant užduotį apšaudė Rusijos pajėgos netoli Donecko. Būrys buvo atakuotas rusų dronų, o paskui ta teritorija buvo okupuota. Lietuvio kūnas iki šiol nerastas, todėl oficialiai apie jo mirtį neskelbiama.