Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus licėjaus direktorius ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Kaip pagerinti egzaminų kokybę?
Girdėjote, kaip Nacionalinės švietimo agentūros vadovas kalbėjo apie užduočių rengimą ir apskritai apie valstybinius brandos egzaminus. Jūs pats sakėte, kad situacija yra absurdiška, ir paminėjote dalį priežasčių, ar tai būtų dvi egzaminų dalys, ar pačios egzaminų užduotys. Jūsų akimis, ko reikia švietimo bendruomenei, kad egzaminų kokybė gerėtų?
S. Jurkevičius: Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad tai, kas čia buvo pasakyta, galėsime išgirsti ir kitais metais. Tas tarimasis, bendravimas, įrašymas – praktiškai tą patį girdime kiekvienais metais. Čia lygiai toks pats kalbėjimas, kaip sakytume, kad pasikvietėme mokytojus, pasikalbėjome apie reikalingumą ar nereikalingumą ir galiausiai patys nusprendėme.
Problema yra ta, kad metai iš metų kartojasi tos pačios kalbos. Taip pat metai iš metų matome rezultatą, nėra užtikrinamas stabilumas ir kokybė. Matome silpstančią, byrančią organizaciją, kuriai iš tiesų stinga kvalifikuotų jėgų. Tai yra akivaizdi tiesa. Kvalifikuotų jėgų stokojama ne tik užduočių rengimo, bet ir programų rengimo, mokymo priemonių rašymo kontekste.
Čia apskritai yra visa grandinė, kuri šiuo metu Lietuvoje yra ypatingai diletantiškai parengta. Praktiškai tai padaryta savitiksliu būdu ir greičiausiai dabar visokiais būdais bandoma tą dalyką pateisinti. Yra tokios nuomonės, yra kitokios nuomonės, yra daug nuomonių.
Kokia iš tiesų yra bazinė reikalo esmės supratimo situacija? Štai klausimas. Kažkas turėtų tai suprasti, o ne klausyti vienos ar kitos nuomonės. Aš tiesiog paaiškinu, kokia šiuo metu yra reali situacija.
Iki programų pakeitimo egzaminų sistema Lietuvoje nebuvo tobula. Ji visą laiką turėjo probleminių taškų, bet buvo įgavusi tam tikrą stabilumą. Vienos dalies egzaminą šiaip ne taip sugebėdavo parengti iki tam tikro lygio. Ir tai nebuvo tobula.
Įvedus dviejų dalių egzaminą, viskas išplaukė. Kodėl viskas išplaukė? Nėra žmonių, kurie galėtų tai padaryti, kurie dirbtų sistemiškai prie šio dalyko. Yra egzaminų centrai, kuriuose žmonių darbas yra nuo ryto iki vakaro sėdėti prie užduočių. Čia susibėgimo būdu žmonės subėga.
Kas parengė programas? Paviešinus programų rengimą, ateina žmonės, kurie įsivaizduoja, kad taip neva turi būti tos programos parengtos. Tai visa ta grandinė. Vėliau, kai reikia padaryti kažkokį produktą, ateina, filosofuoja kažkokias idėjas apie programą.
Tada ateina užduočių rengėjai, kuriems reikia įsipaišyti į tą programą. Galiausiai dar kažkam reikia padaryti rimtą darbą ir parašyti vadovėlį. Beje, mes tų vadovėlių ir neparašome. Mes parašome pagalbines priemones, kuriomis bandome užkaišyti skyles, nes Lietuva iki pat dabar praktiškai neturi vadovėlių.
Yra užaugusi karta, kuri iš tiesų nematė, kaip atrodo tikras, rimtai parengtas vadovėlis. Čia yra pagalbinės priemonės tam tikrai problemai uždengti. Visa sistema šiuo metu iš tiesų yra be galo ydinga ir praktiškai sunkiai valdoma.
Kodėl ji sunkiai valdoma? Turbūt reikėtų atsakyti taip, kad konceptualiai nesuvokiama, kas yra daroma. Kodėl tos programos buvo keistos? Koks buvo to keitimo tikslas? Praktiškai tai nėra iki galo suprasta. Dar kartą pabrėžiu, kad nei konceptualiai suprantama reikalo esmė, nei tai, kas vyksta.
Čia iš tiesų yra mašina, važiuojanti be akivaizdžios krypties. Toks šiuo metu yra mūsų pagrindas. Bet kurią tos grandinės dalį paimsime ir ji visur trūkinėja, visur iškyla tam tikros problemos. Užtikrinti visą tą procesą darosi sunkiau. Be to, dabar susiformavo toks įvaizdis, kad dalis žmonių nebenori būti toje sistemoje, nes atsidūrimas joje jau tampa tam tikra savęs kompromitacija.
Būdamas toje sistemoje negali išdirbti ir pasiekti gero produkto, nes pati sistema yra užblokavusi tam tikrus dalykus, tiek programomis, tiek visomis kitomis sudėtinėmis dalimis. Tai tiesiog akivaizdu. Idėjiškai nesuvokta, žmonių nėra, sistema bando gintis ir šiek tiek tą procesą stumti toliau. Tai, kas sakoma metai iš metų, jūs galėsite išgirsti ir kitais metais.
Programos keitimo tikslai
Kaip jūs galėtumėte sureaguoti? Gal galėtumėte atsakyti, koks buvo programos keitimo tikslas? Kokia buvo šio pokyčio idėja?
S. Šabanovas: Ačiū. Tuo metu, kai buvo keičiamos programos, pats buvau mokytojas ir mačiau, kaip vyko gairių suformavimas. Tikrai plačiai buvo iškelti tam tikri tikslai. Galima diskutuoti apie tai, ar jie yra pasiekti.
Tuo pačiu aš, kaip iš dalies ir mokslininkas, visą laiką galiu sakyti, kad man labai svarbūs yra tam tikri duomenys, kuriais galiu remtis. Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra yra inicijavusi bendrųjų ugdymo programų tyrimą, kaip sekasi jas įgyvendinti, ar tie tikslai, kurie buvo užprogramuoti, yra siekiami, ar jie pasiekti, ir į ką tose programose reikėtų atkreipti dėmesį.
Taip pat noriu pasidalinti tuo, kad yra suformuotos dalykų tarybos, kuriose daugumą sudaro mokytojai. Būtent tie mokytojai siūlo, klausia, atkreipia dėmesį iš savo praktinės patirties, kaip reikėtų elgtis ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Čia labai gerai gerbiamas Saulius pasakė ir paminėjo, kad pokyčiui reikia tam tikrų ekspertinių įžvalgų. Į kurią pusę ir kaip judėti, ar tai tikrai yra tai, ką mes norime turėti savo bendrojo ugdymo programoje.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad tos bendros dalykų tarybos gali pasitelkti ekspertus, gali klausti, užsakyti tam tikrus tyrimus ir atkreipti dėmesį į tai, kaip reikėtų patobulinti bendrąsias ugdymo programas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
