Su svoriu kovojate kaip su vėjo malūnais? Gydytoja atskleidė visą tiesą, kodėl kilogramai netirpsta

Su dėl nutukimo besikreipiančiais pacientais gydytoja endokrinologė Kristina Švaikevičienė pasakojo susidurianti kiekvieną dieną. Gerų žinių ji neturėjo – nutukimo mastas sparčiai auga visame pasaulyje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skubėkite gauti šį dokumentą: vėliau nemalonumai laukia tiek tėvų, tiek vaikų

Kodėl po 30-ies svoris auga lengviau? Gydytoja įvardijo esminę klaidą

Pasimatuokite savo liemenį – šie skaičiai išduoda, kad gresia rimta sveikatos problema

„Pasaulio sveikatos organizacija jau prognozuoja, kad 2032 metais 1 milijardas pasaulio žmonių sirgs nutukimu, o daugiau negu 60 proc. Europos suaugusiųjų serga vienokio ar kitokio laipsnio nutukimu arba turi antsvorį.

Lietuva – ne išimtis, čia tendencija irgi yra bloga, nutukimo atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną. Jeigu žiūrėsime į suaugusiųjų populiaciją, kalbant apie moteris, du trečdaliai vyresnių 55 metų amžiaus moterų yra nutukusios. Du trečdaliai vyrų nuo 45 metų amžiaus taip pat serga nutukimu. 

Taigi, žiūrint bendrai, daugiau negu 60 proc. suaugusios Lietuvos populiacijos turi antsvorį arba nutukimą ir tik 40 proc. dalies kūno masės indeksas yra normalus. Tai tikrai yra labai didelė problema, pandemija“, – konstatavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“. 

Nutukimas – ne dėl valios stokos

Gydytoja įspėjo, kad nutukimas sukelia daugybę komplikacijų, 70 proc. žmonių su antsvoriu ar nutukimu mirčių yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. 

Tiesa, nors nutukimas liga pripažintas jau prieš 10 metų, vis dar susiduriama su požiūriu, kad nutukimas – tai gal valios stoka ir negebėjimas sustoti gausiai valgyti.

„Tai yra neteisybė. Nereikia smerkti tų žmonių, reikia tai priimti kaip ligą, kaip visas kitas ligas priimame, ir ją gydyti, nes gydydami nutukimą mes išgydome kitas ligas. Ar mes galime išgydyti nutukimą? Na, čia diskusinis klausimas, bet kontroliuoti tikrai galime“, – konstatavo endokrinologė.

Kodėl pradedame nekontroliuoti, kiek suvalgome?

K. Švaikevičienė priminė, kad svorį mūsų organizme kontroliuoja labai daug veiksnių, įtakos svoriui gali turėti ir socialiniai, genetiniai veiksniai. 

„Jeigu kalbėtume apie patį nutukimo išsivystymo mechanizmą, jis tikrai yra sudėtingas ir tai nėra tik valios stoka. Už valgymą yra atsakingos ir smegenys, tad dažnai nutukimą galima vadinti ir smegenų liga. Kodėl? Dėl to, kad smegenyse ir yra centrai, kurie atsakingi už sotumą“, – aiškino gydytoja. 

„Daugiau negu 60 proc. Europos suaugusiųjų serga vienokio ar kitokio laipsnio nutukimu arba turi antsvorį. Lietuva – ne išimtis, čia tendencija irgi yra bloga, nutukimo atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną.“

Ji pasakojo, kad smegenyse esantis pagumburys išskiria sotumo hormonus (pavyzdžiui, GLP-1 peptidą, amiliną), kurie siunčia į smegenis signalą, kad esame sotūs:

„Arba yra alkio hormonas grelinas, kuris irgi siunčia signalą į smegenis, kad esame alkani ir turime valgyti. (...) Tai yra vadinamasis homeostatinis valgymas, kai valgome dėl to, kad mums trūksta energijos, ir taip ir turėtų būti.

Bet turime ir kitą mechanizmą – tai yra valgymas dėl malonumo. Tai yra vadinamasis hedoninis valgymas, už kurį atsakinga mezolimbinė sistema galvos smegenyse. Kartais ši pusiausvyra tarp to, kiek mums iš tikrųjų reikia valgyti, ir to, kiek mums yra malonu valgyti, sutrinka.“

Tuomet kalorijų perteklius kaupiasi, riebalinis audinys auga, atsiranda atsparumas insulinui. „Ir tada žmonėms dar sudėtingiau atsikratyti perteklinio svorio, nes atsparumas insulinui didina apetitą, norą valgyti, ir atsiranda „amerikietiški kalneliai“, svorio didėjimas“, – komentavo K. Švaikevičienė.

Būtina atmesti kitas ligas, įvertinti hormonus

Pašnekovė priminė, kad jei tėvai jau yra nutukę, tokiam vaikui rizika per gyvenimą susirgti nutukimu yra tris penkis kartus didesnė:

„Dabar yra atrandama daug genų, susijusių su nutukimu. Yra daugiau negu 50 genų, kurie gali lemti nutukimą. Geriausiai yra ištirtas toks FTO genas, kuris lemia tai, kad lydi didesnis alkis, ne taip greitai ateina sotumo jausmas. Tie pacientai renkasi labiau kaloringą maistą, daugiau angliavandenių turintį maistą ir netgi linkę gyventi sėsliau.“

Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nutukimas nėra nulemtas kažkokios kitos ligos. Pavyzdžiui, svoris gali augti esant skydliaukės sutrikimams, tad pirmiausia reikia gydyti juos.

„Kitas aspektas, dabar labai eskaluojamas, yra kortizolis. Tai yra streso hormonas, kurį gamina antinksčiai. Taip, stresą mes patiriame kasdien. (...) Tas mažas stresiukas yra gerai, mes jo turime patirti. 

Organizmui tai yra sveika, bet nuolatinis lėtinis stresas organizmui yra negerai. Tačiau reikia atskirti patologinį hiperkortizolizmą, kuomet mes kalbame apie Kušingo sindromą – tuomet atsiranda kitokie požymiai ant kūno – rausvos, violetinės strijos, yra daromi mėginiai. (...)

Taip pat labai svarbu pacientą išklausti, ar jis neturėjęs kokių nors galvos traumų, galvos operacijų, nes, kaip minėjome, smegenys yra atsakingos už valgymą. Jeigu pacientas bus turėjęs kokių nors galvos smegenų operacijų, tuomet irgi gali sutrikti valgymas – atsiranda nevaldomas, nekontroliuojamas valgymas“, – aiškino K. Švaikevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbus ir miegas. „2025 m. atrastas hormonas, kuris yra išskiriamas naktį ir reguliuoja mūsų norą valgyti. Jeigu mes blogai miegame, tuomet jo išskiriama mažesnė koncentracija ir tuomet naktimis galime pradėti valgyti daugiau. 

Jeigu miegama trumpiau negu septynias valandas, automatiškai mes kitą dieną daugiau suvalgome, nes mums reikia energijos, o tą energiją gauname iš angliavandenių. Suvalgome daugiau negu reikia ir tada turime daugiau riebaliuko“, – konstatavo endokrinologė.

Kada jau prireikia medikamentinio nutukimo gydymo?

Paklausta, kodėl net ir įdėjus daug pastangų kontroliuojant svorį, laikantis dietų, kilogramai vis tiek sugrįžta, gydytoja pabrėžė, kad visų organizmas yra skirtingas.

„Vienu gyvenimo tarpsniu dieta veikia, vėliau neveikia ir tą pacientai patys jaučia. Kodėl taip atsitinka, vieno atsakymo neturiu, bet, kaip ir minėjau, yra ir skirtingos koncentracijos hormonai, skirtingas miego režimas, streso režimas, tai yra daugialypis procesas ir vieno atsakymo nėra, kodėl vienam veikia viena, kitam – kita. 

Kaip ir tai, kodėl vienam vaistas veiks, kitam neveiks. Viena žinome, kad didžioji dalis pacientų, kurie turi antsvorį ir nutukimą, per gyvenimą septynis kartus laikosi dietų ir tik vienam iš 10 pavyksta tą svorį išlaikyti bent metus. Tai yra tikrai maži skaičiai. Moterims sekasi geriau. 

Tarkime, vyrui iš 700 vienam pavyksta sumažinti kūno svorį, moterims – iš 35 vienai. Tad moterys labiau išsispyrė nei vyrai. Vienareikšmiškai moterys ir labiau gydosi, kreipiasi pagalbos dėl nutukimo“, – sakė gydytoja.

Jei visi išbandyti variantai, tai yra dieta, fizinis aktyvumas kovojant su svoriu nėra efektyvūs, šiandien gydytojai gali pasiūlyti gydymą medikamentais arba operaciją.   „Tačiau medikamentinis gydymas yra griežtai apibrėžtas. Jo indikacija yra tokia – kūno masės indeksas turi būti daugiau negu 30. Arba jeigu yra antsvoris, kuomet kūno masės indeksas yra daugiau negu 27 ir nutukimą jau lydi komplikacijos.

Pavyzdžiui, disglikemija, tai yra padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, miego apnėja, policistinių kiaušidžių sindromas. Tuomet nereikia delsti. Kuo anksčiau pradėsime gydymą, tuo mes turėsime geresnį rezultatą“, – patarė gydytoja. 

Visos laidos galite klausytis žemiau.