Moksleivio sveikatos pažymą privaloma atnaujinti ir pateikti kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. Pažyma galioja vienerius metus, o ją atlikus gydytojo duomenys automatiškai patenka į E. sveikatos sistemą.
Toks profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas – kasmetinis galvos skausmas tėvams. Vis dėl to gydytojai pabrėžia, kad į tai neturi būti žiūrima kaip į formalumą, mat tai svarbi priemonė, padedanti stebėti vaiko sveikatą bei laiku pastebėti galimas problemas.
Ragina nelaukti rudens
Gydytojai ragina tėvelius suskubti registruotis patikrinimui jau dabar, nes rudeniop eilės kaip reikiant nutįsta.
„Visą laiką skatiname tėvus neatidėlioti paskutinei minutei, nelaukti rugsėjo, pasidaryti vaikų sveikatos pažymas ir ramiai mėgautis vasarą. Rudenį ir taip labai gausų visokiausių reikalų, padidėja ir sergamumas, tad patekti pas gydytojus darosi tikrai sunkiau.
Dabar, kai yra sumažėjęs vaikų sergamumas, pats metas registruotis pas gydytoją. Vaikų sveikatos patikra ir yra labai svarbi, kai vaikas jaučiasi gerai ir yra sveikas, kad pamatytume tikrąjį vaizdą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Greta Jonaitė.
Ji pabrėžė, kad patikra svarbi net ir tada, kai vaikas atrodo jaučiasi visiškai sveikas: „Ne visuomet vaikai sugeba įvardinti savo kažkokius nusiskundimus. Ir kad kažkas yra blogai, būtent pastebima tik profilaktinės sveikatos patikrų metu.“
Kai kurie pažymos ateina ir gruodžio mėnesį
Nors gydytojų įspėjimai nelaukti paskutinės akimirkos ir vaiko sveikatą profilaktiškai patikrinti dar vasaros pradžioje aidi nuolatos, netrūksta tokių, kurie vėluoja tą padaryti.
„Tikrai pasitaiko, kad net ir gruodžio mėnesio ateina“, – pastebėjo gydytoja.
Vis tik derėtų nepamiršti, kad neturint galiojančios pažymos vaiko dalyvavimas ugdymo procese gali būti apribotas. Kaip nurodo higienos normos, jei vaikas šios pažymos neturi, pasibaigęs bent vienos pažymos dalies galiojimas, teoriškai moksleivis ugdymo įstaigos lankyti negali.
„Visą laiką skatiname tėvus neatidėlioti paskutinei minutei, nelaukti rugsėjo, pasidaryti vaikų sveikatos pažymas ir ramiai mėgautis vasarą.“
Pasak jos, nebūtų galima sakyti, kad šiuolaikiniai tėvai žiūri kiek pro pirštus į šias profilaktines patikras – tiesiog nesusiplanuoja laiko.
„Dauguma sveikatos atžvilgiu dabar yra raštingi ir rūpinasi vaikais. Tiesiog galbūt viskas pasimiršta ir atrodo, kad dar turime labai daug laiko, o rugsėjis ateina labai greitai“, – pastebėjo gydytoja.
Jai antrino ir sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova:
„Dažnai sveikatos patikros paliekamos paskutinei minutei, tačiau vasarą gydymo įstaigose keičiasi darbo ritmas, o rudenį įprastai padaugėja norinčiųjų tikrintis.
Todėl raginame tėvus vizitus pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą susiplanuoti iš anksto – taip paprasčiau rasti tinkamą laiką. Jei patogu, abu apsilankymus galima suderinti tą pačią dieną.“
Ką būtina patikrinti?
G. Jonaitė pasakojo, kad profilaktiškai tikrinant vaiką įvertinama tiek jo fizinė, tiek emocinė, tiek socialinė sveikata.
„Tikriname regėjimą, klausą, matuojame kraujospūdį, vertiname laikyseną, virškinimo ir kraujotakos sistemas“, – vardijo ji.
Taip pat mokiniams reikalinga ir gydytojo odontologo apžiūra. Jos metu profilaktiškai įvertinama dantų ir žandikaulių būklė, prireikus skiriamas gydymas, mokoma taisyklingos burnos priežiūros.
Odontologas taip pat gali atlikti profesionalią burnos higieną, dantis padengti fluoridų preparatais, o vaikams iki 14 metų sveikus nuolatinius krūminius dantis – silantais.
Patikrinimo metu vertinami mitybos ir higienos įgūdžiai, prireikus atliekami kiti reikalingi tyrimai. Nustačius pakitimų, pacientui išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai gauti ar papildomiems tyrimams atlikti. Kadangi pakliūti pas specialistą greitai gali ir nepavykti, pažymos išdavimas atsideda ilgesniam laikui.
Daugiausiai problemų dėl regėjimo, laikysenos, antsvorio
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad vienos ryškiausių sveikatos problemų, kurios išryškėja patikrų metų – regėjimo ir laikysenos. Daugiausiai sveikatos problemų siejamos su gyvenimo būdo ypatumais.
„Kaip ir kiekvienais metais, pagrindinė [problema] būtų regėjimas, kadangi dabar tikrai labai daug laiko praleidžiame prie ekranų. Tuomet – netaisyklinga laikysena, nes vaikams labai trūksta fizinio aktyvumo.
Tikrai retas aktyviai mankštinasi, turi pakankamo intensyvumo treniruotes bent 60 minučių per dieną. Dar svarbi emocinė sveikata – šiais neramiais laikais tikrai pastebime daugiau nerimo, miego sutrikimų“, – sakė G. Jonaitė.
Didelė bėda – ir nutukimas. „Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad tik 64,5 proc. 2–17 metų vaikų turi normalų kūno svorį.
Kiekvienais metais tikrai su šia problema susiduriam. Aišku, COVID-19 laikais būdavo tokie ženklesni prieaugiai dėl didelės izoliacijos ir galbūt galimybių neturėjimo.
Dabar turint tas galimybes vis tiek problema išlieka opi, manau pagrindas yra ir tie patys ekranai, ir sėslumas, ir pačios šeimos gyvenimo įpročiai“, – konstatavo šeimos gydytoja.
Daugiau laiko prie ekranų, jautėsi mažiau laimingi
Kaip rodo 2019–2023 m. statistiniai duomenys, pateikti HI atliktoje mokinių sveikatos apžvalgoje, ikimokyklinio amžiaus mokiniai nurodytais metais dažniausiai sirgo kvėpavimo sistemos, infekcinėmis ir parazitų sukeltomis ligomis, o vyresni, 7–17 metų, mokiniai dažniau susidūrė su kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ir akių ligomis.
Moksleivių, kurie vidutiniškai keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų, dalis augo nuo 19,9 proc. 2016 m. iki 28,2 proc. 2024 m.
Reikšmingai kito ir mokyklinio amžiaus vaikų laimingumo rodiklis – moksleivių paprašius įvertinti, kaip jie jaučiasi, galvodami apie savo dabartinį gyvenimą, tik 65,5 proc. nurodė, jog yra labai arba pakankamai laimingi. 2020 m. šis rodiklis atitinkamai siekė 73,2 proc., o 2016 m. – 86,2 proc.
Taip pat pastebima, kad gerokai mažėjo vaikų, kurie kasdien pusryčiauja ir bent kartą per dieną valgo vaisius ir daržoves. Palyginti su 2016 m., 2024 m. pusryčiaujančių vaikų skaičius sumažėjo nuo 51,7 proc. iki 39,1 proc., kasdien valgančiųjų vaisius – nuo 38,5 iki 33,9 proc., daržoves – nuo 36,4 iki 32,2 proc.
Kasmetiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, mokinių iki 18 metų, taip pat pilnamečių moksleivių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos patikrinimai atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs, jei ši įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą reikia registruotis įprasta tvarka – iš anksto.
VLK duomenimis, 2025 m. sveikatos pažymas ugdymo įstaigoms gavo beveik 463 tūkst. vaikų – ligonių kasa už privalomą profilaktinę sveikatos patikrą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjo 5,8 mln. eurų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
