Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.
Tikriausiai žinote apie Valstybės kontrolės išvadas ir kritiką „Sodrai“ dėl to, kad nėra aiškios sistemos, kaip užtikrinti, jog išmokos tikrai pasiektų tuos žmones, kuriems jų labiausiai reikia. Taip pat kalbama ir apie tai, kad pirmenybė galbūt turėtų būti teikiama Lietuvos piliečiams. Ką jūs, kaip „Sodros“ atstovas, galėtumėte į tai atsakyti?
R. Mitkevičius: Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad vaiko priežiūros išmoka visų pirma yra socialinio draudimo išmoka. Tai reiškia, kad asmuo, kuris dalyvauja socialinio draudimo sistemoje ir moka socialinio draudimo įmokas, gali įgyti teisę gauti šią išmoką.
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmuo pirmiausia turi atitikti tam tikras sąlygas. Pirma, jis turi būti apdraustas motinystės socialiniu draudimu. Antra, jis turi būti įgijęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Taip pat darbdavys turi būti išleidęs asmenį vaiko priežiūros atostogų.
Pati vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kuris tuo metu prižiūri vaiką ir dėl to netenka visų ar dalies darbo pajamų. Taigi, tai yra socialinio draudimo išmoka, kuri priklauso nuo dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje.
Dokumentai, norint gauti išmoką
Ar žmonės, kurie nori pasinaudoti išmoka, turi pateikti kokius nors pagrindžiančius dokumentus?
R. Mitkevičius: Taip. Vienas svarbiausių dokumentų, kai asmuo kreipiasi dėl išmokos, yra prašymas skirti išmoką. Jame asmuo pasirenka, kokios trukmės išmoką norėtų gauti – 18 ar 24 mėnesių. Taip pat papildomai gali reikėti pateikti ir kitus dokumentus, jeigu mūsų registruose tų duomenų nėra.
Pavyzdžiui, jeigu kreipiasi užsieniečiai, jie turi pateikti vaiko gimimo faktą įrodančius dokumentus. Taip pat reikia pateikti pažymas iš kitų užsienio valstybių, kad už tą patį vaiką analogiška išmoka nėra mokama kitoje šalyje. Jeigu reikia, turi būti pateiktas ir darbdavio įsakymas ar jo nuorašas, kuriuo asmuo yra išleistas vaiko priežiūros atostogų.
Šalys, kurios gauna šias išmokas
Valstybės kontrolė, išnagrinėjusi duomenis, teigia, kad lietuvių, kurie galėtų gauti šias išmokas, mažėja, o užsieniečių – daugėja. Kokius duomenis turite jūs? Kokių šalių piliečiai šiuo metu dažniausiai gauna šias išmokas?
R. Mitkevičius: Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, 2025 metais vaiko priežiūros išmokas iš viso gavo 47 tūkst. asmenų, iš kurių beveik 2 tūkst. buvo užsienio šalių piliečiai. Šiais metais iš tiesų tendencijos išlieka panašios. Per pirmus penkis šių metų mėnesius išmokas jau gavo beveik 29 tūkst. gavėjų, iš kurių 1,3 tūkst. sudaro užsienio šalių piliečiai.
Jeigu analizuotume duomenis pagal užsienio šalių pilietybę, matome, kad daugiausia yra ukrainiečių. Toliau rikiuojasi Baltarusijos piliečiai, o po jų yra kitų šalių piliečiai: Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano.
Kur yra problema?
Kur čia yra problema? Atrodo, kad pastaruosius kelerius metus migrantų daugėjo, o dabar tai matome ir išmokų statistikoje.
V. Sinica: Mes čia iš karto einame prie esmės. Iš tikrųjų tai labai išsamiai ir aiškiai paaiškina situaciją, kurioje šiandien esame. Problema turbūt yra lūkesčių neatitikimas. Pirmiausia, visuomenės lūkesčių, ko mes tikimės iš migracijos bangos į Lietuvą, kuri įvyko per pastaruosius kelerius metus, ir kokias socialines pasekmes ji turi.
Reikia atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma migrantų Lietuvoje dabar yra darbo migrantai, o ne karo pabėgėliai. Dažnai vaizduojama, kad tai pabėgėliai iš Ukrainos. Jų yra apie 40 tūkst., o daugiau nei 200 tūkst. yra vienaip ar kitaip darbo santykiuose, taip pat studentai ir panašiai.
Visas aiškinimas, kodėl mums reikėjo šios masinės imigracijos, buvo toks: tai žmonės, kurie būtini Lietuvos ekonomikai. Lietuvoje tikrai visi girdėjo frazę, kad „nėra kam dirbti“, nors nedarbas siekia daugiau nei 8 proc., ir kad be darbo migrantų iš trečiojo pasaulio mūsų ekonomika tiesiog sustos.
Vadinasi, šio masinės migracijos vartų atvėrimo pateisinimas buvo tai, kad šie žmonės suneš pinigus į biudžetą. Ką dabar matome? Po truputį pradedame matyti, kad tie žmonės taip pat ir išneša pinigus iš biudžeto.
Šeimų susijungimo teisė buvo klausimas, kurį pernai turbūt daugiausia linksniavome, kalbėdami apie tai, kiek tai sukeltų išlaidų biudžetui. Matome, čia yra geras pavyzdys to, apie ką šiandien kalbame, kad išmokos, šiuo atveju vaiko priežiūros išmokos, jau prieštarauja tai logikai, jog atvyksta žmonės, kurie „išlaikys Lietuvą“.
Jie ateina naudotis tomis pačiomis gerovės valstybės galimybėmis. Čia atsiranda principinis klausimas: ar mes norime ir ar mums logiška siūlyti pasauliui šias gerovės valstybės galimybes, kurias sukūrėme savo piliečiams?
Gal kažkas vertins kitaip, bet, mano supratimu, pati vaiko priežiūros išmoka yra sukurta Lietuvos demografijai skatinti, kad išeiti iš karjeros į tėvystę ar motinystę būtų paprasčiau ir socialiai pakeliama, jog sprendimas turėti vaikų būtų lengvesnis pirmiausia Lietuvos piliečiams.
Dabar klausimas mums yra toks: ar mes norime tai pasiūlyti visam pasauliui? Akivaizdu, iš kur daugiausia auga išmokų gavėjų skaičius. Tai Tadžikistanas, Uzbekistanas, Indija, kur nuo nulio jau atsirado gavėjų. Tose šalyse apskritai nėra tokių sistemų. Ten nėra vaiko priežiūros išmokų. Ten šeima, susilaukusi vaikų, šį klausimą sprendžia pati, kaip gali. Jiems tai neabejotinai yra traukos veiksnys.
Atkreipkite dėmesį, kai kalbame apie žmones iš Tadžikistano, Uzbekistano ir apskritai iš trečiojo pasaulio, apie integraciją, kalbos mokymąsi, kultūrines normas ir taip toliau, tos integracijos mes nematome.
Labai gerai žinau statistiką. Prieš metus buvo 5 tūkst. žmonių, išmokusių ir išsilaikiusių bent kažkokio lygio valstybinės kalbos mokėjimo atestatą, iš tų 200 tūkst. užsieniečių. 5 tūkst. žmonių. Pasižiūrėkime į kitą dalyką, kurį jie tikrai labai greitai perpranta, turbūt net geriau už Lietuvos piliečius – kaip veikia mūsų socialinių išmokų sistema.
Šitą jie perpranta. Tada atskirose šalyse gavėjų skaičius sugeba išaugti keliolika kartų, nes jie, būkime tikri, dalijasi informacija: „Žiūrėkite, kaip ta sistema veikia, kaip mes galime ja pasinaudoti.“
Šioje vietoje man, žiūrint į Valstybės kontrolės skaičius, yra akivaizdu, kad mes siūlome tai visiems atvykstantiems į Lietuvą. Tai yra nauja realija. Aš nieko nekaltinu, kad turime tokius įstatymus, bet dabar, matydami tą naują realiją, turime drąsiai permąstyti, ar tikrai norime visiems trečiojo pasaulio šalių piliečiams, kurie augina vaikus ne su Lietuvos piliečiais, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, o tiesiog atvykę iš kitur, siūlyti tokią galimybę.
Kaip akivaizdu iš Tadžikistano, Uzbekistano atvejų, jie apskritai gauna tas išmokas tam, kad augintų savo kilmės šalyse Lietuvoje neregistruotus vaikus. Ar mes norime siūlyti tokią galimybę? Ar vis dėlto tai turėtų būti skirta Lietuvos piliečiams, užsieniečiams, kurie augina vaikus su Lietuvos piliečiais?
Nesvarbu, iš kur jie atvykę. Dėl europinės teisės, Europos Sąjungos šalių piliečiams, kurie, kiek mačiau, faktiškai šia galimybe nesinaudoja. Jų yra labai mažai. Man atrodo, šis klausimas dabar iškyla prieš mus dėl tų faktų, kuriuos Valstybės kontrolė mums visiems parodė.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
