Tūkstančiams gyventojų – nemokamas dantų protezavimas ir gydymas: kiti pamiršta

Visų pirma gyventojams priklauso pirminė odontologinė pagalba – tai pagrindinės dantų priežiūros paslaugos, padedančios išlaikyti burnos sveikatą, užkirsti kelią sunkesnėms odontologinėms ligoms ir suteikti skubią pagalbą ūmiai sunegalavus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tūkstančiams lietuvių ši sveikatos paslauga priklauso nemokamai: primena, kaip ja pasinaudoti

Skubus medikų perspėjimas tėvams: tai padaryti privaloma – ragina nelaukti eilių

Pokyčiai pacientams nuo gegužės 1-osios – tik iliuzija? Piktinasi dėl pasipinigavimo lygioje vietoje

+1

Pirminė odontologinė pagalba – už ką sumoka, o kada reikia primokėti?

Pirminei odontologinei priežiūrai priskiriamas dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika.

Norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamas odontologines paslaugas, gyventojui reikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs.

Jei įstaiga pati neteikia pirminės odontologinės pagalbos, ji turi sudaryti sutartį su kita įstaiga, kuri teikia šias paslaugas, ir teritorine ligonių kasa. Be to, gydymo įstaiga turi suteikti pacientui visą reikiamą informaciją apie paslaugas ir jų apmokėjimą.

Pas gydantį specialistą – su siuntimu

Prireikus gydytojo specialisto – burnos chirurgo, periodontologo, odontologo ortopedo, ortodonto, vaikų odontologo ar kt. – konsultacijos, siuntimą turi išrašyti tos gydymo įstaigos odontologas, prie kurios pacientas yra prisirašęs.

Turint siuntimą, paslaugas, apmokamas iš PSDF, pacientai gali gauti ne tik gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose tiek viešosiose, tiek privačiose medicinos įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasa.

Kas gali gauti kompensuojamas paslaugas?

Suaugusiesiems už gydytojo odontologo darbą, t. y. teikiamas odontologinės priežiūros paslaugas, mokėti nereikia, jų išlaidos apmokamos PSDF lėšomis. Tačiau suaugusieji turi susimokėti už vienkartines priemones, vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas teikiant odontologinės priežiūros paslaugas.

Už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones nereikia mokėti vaikams ir moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose bei profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose (kol jiems sukanka 24 metai).

Taip pat už priemones mokėti nereikia ir socialiai remtiniems žmonėms, tačiau tuomet būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą.

Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias odontologinės priežiūros paslaugas, medžiagas, procedūras, jis turi sumokėti ne visą paslaugų kainą, o jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą.

Burnos patikra ir profilaktika

Nuo šių metų pradėta teikti nespecializuotos pirminės suaugusiųjų burnos patikros ir profilaktikos paslauga. Ją gali atlikti šeimos gydytojas, odontologas arba burnos higienistas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje.

Šios patikros tikslas – anksti aptikti burnos, veido ir žandikaulių srities ligas, tarp jų ir vėžį, taikyti prevencines priemones. Vizito metu įvertinama paciento burnos būklė, užpildoma speciali patikros forma. Jei nustatoma pakitimų, galinčių rodyti ligą, pacientas siunčiamas gauti išsamesnį ištyrimą ir, jei reikia, gydymą.

Sveiki dantys nuo mažens

Kartą per metus vaikams šeimos medicinos įstaigoje, kurioje jie prisirašę, turi būti atlikta iš PSDF apmokama dantų ėduonies profilaktika. Ši profilaktika leidžia apsaugoti vaikų dantis bei įvertinti vaikų dantų higienos įgūdžius.

Visiems vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų yra kompensuojamas dantis nuo ėduonies apsaugantis dantų silantavimas.

Kasmet vaikams įvertinami vaiko burnos higienos įgūdžiai, gali būti nemokamai atlikta profesionali burnos higiena, paaiškinama, kaip teisingai prižiūrėti dantis, dantys gali būti padengiami fluoridų preparatais.

Ligonių kasos primena, kad nuo šių metų burnos higienistams yra sumažintas darbo krūvis, taigi jie aptarnauja mažiau pacientų. Dėl to jų teikiamos paslaugos tapo prieinamesnės, sutrumpėjo laukimo laikas ir visi gyventojai gali greičiau gauti reikiamą odontologinę pagalbą.

Kam priklauso nemokamas dantų protezavimas?

Lietuvoje kasmet daugiau nei 70 tūkst. gyventojų pasinaudoja PSDF lėšomis kompensuojamu dantų protezavimu.

Dantų protezavimas fondo lėšomis kompensuojamas visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, vaikams iki 18 metų, žmonėms su negalia ir pacientams, gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų. Šių paslaugų išlaidas ligonių kasa padengia iki nustatytos sumos, kuri yra išmokama protezavimą atlikusiai gydymo įstaigai. 

Šiuo metu dantų protezavimo išlaidos kompensuojamos iki 670,39 euro, vaikams – iki 342,13 euro. Jei reikalingas sudėtingesnis protezavimas, kompensuojamoji suma gali siekti 2 062,70 euro – ją nustato gydytojų konsiliumas. 

Dantų protezavimo procesas prasideda gydymo įstaigoje, prie kurios žmogus yra prisirašęs, arba kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Pirmojo vizito metu, gydytojas odontologas įvertina dantų būklę, patikrina, ar atliktos būtinos parengiamosios procedūros, ir nustato, ar dantų protezavimas yra pagrįstas. Apie teisę gauti šias paslaugas fondo lėšomis pacientas informuojamas iš karto – papildomų prašymų teikti nereikia. Įstaiga išduoda tai patvirtinantį pranešimą ir pacientas tą pačią dieną yra užregistruojamas Eilių ir atsargų valdymo informacinėje sistemoje.

Po to pacientui reikia pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus atliekamas dantų protezavimas. Svarbu, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa – priešingu atveju paslaugos bus mokamos. Įstaigų, turinčių sutartis su VLK dėl dantų protezavimo paslaugų, sąrašas skelbiamas čia. 

Pasirinktoje gydymo įstaigoje sudaromas dantų protezavimo planas, kuriame nurodomos visos numatomos procedūros ir jų kainos.

„Tai dokumentas, leidžiantis pacientui aiškiai suprasti, kokios paslaugos bus suteiktos, kokia suma bus kompensuojama ir už ką gali tekti primokėti. Priemokų pasitaiko tais atvejais, kai protezavimo paslaugų kaina viršija nustatytą kompensuojamą sumą, todėl labai svarbu, kad pacientas su planu būtų supažindintas ir savo sutikimą patvirtintų parašu“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė. 

Kompensuojamuoju dantų protezavimu galima pasinaudoti per 3 metus nuo registracijos sistemoje. Jei per šį laikotarpį paslaugomis nepasinaudojama, registraciją reikia atlikti iš naujo – pacientas vėl turi kreiptis į savo gydymo įstaigos odontologą. 

Ši paslauga gali būti kompensuojama ir pakartotinai, tačiau ne anksčiau nei po 3 metų nuo ankstesnio kompensavimo pirmosios dienos. Išimtys taikomos vaikams iki 18 metų ir pacientams, gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinių ligų – jiems kompensacija gali būti skiriama ir anksčiau.