Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su tvarumo eksperte Rūta Mikučioniene ir buvusiu Lietuvos aplinkos ministru Povilu Poderskiu.
Kodėl jaunos šeimos vis sunkiau įsigyja pirmąjį būstą
Gerbiamas Povilai, kaip vertinate apskritai tuos pastebėjimus, kad būsto įperkamumas yra pasiekęs žemumas ir ar jauniems žmonėms iš tikrųjų kyla problemų tą būstą įsigyti?
P. Poderskis: Taip, iš tikrųjų, būsto prieinamumo tema visoje Europoje yra labai aktuali ir opi. Ypatingai nuo šios Europos Komisijos darbo pradžios tai tapo vienu iš europinių prioritetų. Iki šiol to nebuvo – dažniausiai šis klausimas buvo paliekamas šalių narių atsakomybei, bet dabar Europa jau turės bendrą būsto prieinamumo politiką, kas iš tikrųjų yra labai sveikintina.
Iki šiol Europa poziciją formuodavo tik atskirose srityse, pavyzdžiui, didindama reikalavimus energinei klasei, įvesdama CO2 mokesčius bei skatindama žiedinę ekonomiką ir panašiai. Tam tikruose fragmentuose toji būsto politika vyko, tačiau bendros strategijos nebuvo, o toji politika, kuri buvo vykdoma, iš esmės tik brangino statybų kainą – vis aukštesni reikalavimai tiek darbo organizavimui, tiek procesams, išbrangina darbus, medžiagas bei kelia vis aukštesnius reikalavimus visam procesui. Pavyzdžiui, naujasis europinis „Bauhauzo“ projektas kaip direktyvinis reikalavimas sukuria prielaidas, kad statybų procesai vyktų darniau, o architektūra geriau įsilietų į vietos kontekstą, bet visa tai kainuoja laiką.
Tas laikas natūraliai transformuojasi į didesnę kainą galutiniam vartotojui, dėl to, viena vertus, to būsto sukuriama mažiau, nes jį pastatyti užtrunka ilgiau. Kita vertus, jis yra brangesnis, nes pats kūrimo procesas pareikalavo daugiau laiko ir lėšų. Taigi būsto prieinamumo problema tikrai egzistuoja ir ji toliau didėja. Lietuvoje situacija yra labai skirtinga: būsto problemos Tauragėje nėra tokios pačios kaip Vilniuje, lygiai taip pat jos skiriasi nuo situacijos Klaipėdoje ar bet kurioje kitoje savivaldybėje.
Statybos leidimai ir biurokratija: kiek tai prideda prie būsto kainos?
Kokie esminiai pakeitimai žadami kalbant apie būsto politiką šiuo klausimu ir kokie sprendimai jau buvo arba bus įgyvendinti?
P. Poderskis: Jeigu kalbame apie statybos leidimus, iš esmės tai yra mūsų priemonė, skirta tiems miestams ir toms savivaldybėms, kurios jau turi veikiančią būsto rinką. Būsto rinka yra ten, kur vyksta aktyvūs pirkimo ir pardavimo sandoriai – tai Vilnius, Kaunas, Klaipėda.
Iš esmės tai yra miestai, kuriuose būsto poreikis egzistuoja, yra būsto pasiūla ir vyksta aktyvus turto kūrimas. Savivaldybės, turėdamos savo rankose vadeles šio proceso metu, kartais užsiima nevienareikšmiška įstatymų interpretacija, taip užvilkindamos procedūras, dėl to procesas, kuris turėtų ir yra reglamentuotas vykti greitai, neįvyksta laiku.
Mūsų tikslas yra padaryti šį procesą kuo suprantamesnį, vienodesnį ir skaidresnį, kad būtų galima kuo greičiau suderinti tinkamai vystomą turtą bei gauti jam statybos leidimą. Tai turėtų sumažinti biurokratijos kainą, kuri, įvairiais skaičiavimais, sudaro nuo 300 iki 800 eurų už kvadratinį metrą. Vadinasi, jeigu mes galime šią sumą sumažinti, tai jau prisideda prie to, kad pasiūla bus didesnė, konkurencija augs, o kaina bus mažesnė.
Tačiau šis sprendimas skirtas toms vietoms, kur būsto rinka jau yra. Ten, kur jos nėra, šiuo metu mes kalbamės su savivaldybėmis, bandydami suprasti, kodėl tiksliai jos ten nėra ir kokius modelius jos taiko, kad tą būstą sukurtų – turime gana įdomių atvejų. Pavyzdžiui, tas pats Širvintų miestelis jau vysto 3 daugiabučius, tačiau galbūt tai labiau lemia tai, kad Širvintos tampa savotišku Vilniaus priemiesčiu.
Taip pat Panevėžio savivaldybė vysto daugiabutį, kuriame bus numatyti tarnybiniai butai savivaldybės gyventojams. Yra savivaldybių, kurios stato socialinius daugiabučius, nors tai galbūt nėra pati geriausia praktika, nes sukoncentruoti socialiai pažeidžiamus žmones į vieną vietą nėra gerai. Visgi, mes ieškome sprendimų, kur tiksliai galėtume padėti ir kaip paskatinti plėtrą būtent iš privataus sektoriaus perspektyvos.
Energinės klasės reikalavimų švelninimas: kiek gali atpigti nauji namai
Kita tema, kuri nuolat gvildenama tarp nekilnojamojo turto vystytojų, yra susijusi su energinės klasės nustatymu ir statomam būstui keliama kartele. Svarstyta, kad energinės klasės reikalavimus galbūt reikėtų švelninti, to pasekoje nereikėtų būstų šiltinti tokiomis storomis medžiagomis ir galbūt būtų galima viską atlikti pigiau. Ar ta analizė jau buvo atlikta?
P. Poderskis: Taip, iš tikrųjų, analizė jau buvo atlikta, ir įstatymo pakeitimai, kurie netrukus įsigalios, jau yra priimti – tam tikras reikalavimų švelninimas yra padarytas. Žinoma, mes negalime visiškai nebereikalauti A klasės, tačiau reikalavimus šiek tiek sumažinome, teoriškai tai turėtų apie 10–20 proc. atpiginti galutinį produktą.
Visgi, tikėtis, kad būstas realiai atpigs vien dėl to, turint omenyje ir II-ąją pensijų pakopą, mažėjančius reikalavimus skolinimuisi bei jūsų minėtą paklausą ir infliaciją, turbūt būtų naivu, nes rinka visa tai labai greitai absorbuos, tačiau, žinoma, be šio reikalavimų švelninimo būtų dar brangiau.
Ar po šių pakeitimų atsirastų kitokie normatyvai dabartiniams pastatams, ar vis dėlto tų raidžių reikalavimai nesikeistų?
P. Poderskis: Pagal dabartinius normatyvus reikalavimai šiek tiek sumažėja – išorinių sienų izoliaciniai sluoksniai galėtų būti plonesni, tačiau čia reikia pastebėti, kad kai kurie vystytojai ir statytojai jau yra prisitaikę prie ankstesnių reikalavimų.
Jiems dabar norint viską susimažinti, reikėtų dalį dalykų perprojektuoti. Tikėtina, kad tai, kas jau suprojektuota, bus taip ir pastatyta. Tik naujai projektuojamiems pastatams jau bus galima taikyti šiek tiek plonesnes sienas.
Tai liečia ne tik viešosios paskirties statomus pastatus, bet ir individualius namus bei daugiabučius?
P. Poderskis: Taip.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
