Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pensijų fondų pinigai NT rinkos bumo nesukėlė
Gerbiamas Arvydai, išties buvo prognozuojama, kad gyventojams grąžinti pensijų fondų pinigai nekilnojamojo turto rinką šaus į viršų ir pralenks visus rekordus – bus kosminės kainos bei kosminiai pardavimai, buvo įvairių pasvarstymų ir prognozių. Ką jūs pastebite dabar, kokia yra situacija ir ką matome pastaraisiais mėnesiais?
A. Avulis: Viena vertus, prognozės tebuvo atskiros nuomonės. Norint susidaryti tvirtesnę nuomonę, reikėtų jas apibendrinti ir sujungti į vieną – tas pats galioja ir dabar. Kažkas sako, kad rinka lėtėja, bet, pažvelgus į statistiką, matome, kad lyginant praėjusių metų pirmuosius 5 mėnesius su šių metų atitinkamu laikotarpiu, būsto parduota beveik 20 proc. daugiau.
Jeigu lyginame gegužės ir balandžio mėnesius, gegužę pardavimų buvo šiek tiek mažiau, todėl reikėtų išsamesnės analizės ir vertinimo, ką su kuo lyginame. Jeigu lyginsime vieną mėnesį su kitu, gegužę tikrai buvo mažesni pardavimai.
Iš kitos pusės, turime beveik 13 proc. aukštesnes kainas nei praėjusiais metais. Visi šie rodikliai ir statistika rodo, kad rinka nelėtėja. Ji kaip tik kelia šiek tiek nerimo, nes pastaruosius 2 mėnesius išaugo pasiūla.
Imant 5 šių metų ir 5 metų mėnesius, Vilniuje būsto parduota 20 proc. daugiau. Kainos šiuo laikotarpiu, lyginant praėjusius ir šiuos metus, yra 13 proc. didesnės. Yra ir dar vienas paradoksas – pastaruosius 2 mėnesius Vilniuje pasiūla buvo didesnė nei pardavimai.
Rinkai tiek balandį, tiek gegužę buvo pasiūlyta apie 1 tūkst. butų, o parduota maždaug 500. Tai šiek tiek glumina, nes rinkoje taip paprastai nebūna. Kai pasiūla maža, kainos kyla, tačiau dabar pasiūla didėja, o kainos nemažėja. Ateityje gali įvykti pokyčių – galbūt greitai, galbūt kiek vėliau, bet aišku, kad permainų nekilnojamojo turto rinkoje tikrai bus.
Pasiūla Vilniuje auga greičiau nei pardavimai
O kokie tai galėtų būti pokyčiai?
A. Avulis: Mano nuomone, kainų augimas gali išsikvėpti. Jau metų pradžioje prognozavau, kad būsto įperkamumas Vilniuje yra gerokai sumažėjęs. Jeigu kainos ir toliau didės, pardavimai neaugs.
Jei pardavimai neaugs, kainos taip pat neturėtų toliau didėti. Manau, kad antrojoje metų pusėje pamatysime pokyčius, kurie labiau patiks būsto pirkėjams, nes kainų kilimas niekam nepatinka.
Ekonomistė paaiškino, kokią įtaką NT rinkai turėjo pensijų reforma
Kokia situacija matoma ekonomistų akimis? Ką pastebite nekilnojamojo turto rinkoje ir kaip gyventojams už pirmąjį ketvirtį grąžinti pensijų fondų pinigai ją paveikė?
I. Genytė-Pikčienė: Didžiausia II-osios pensijų pakopos reformos įtaka buvo ta, kad ji dar praėjusiais metais pirkėjams sukėlė didelių lūkesčių, jog šie metai bus labai ypatingi. Praėjusiais metais stebėjome išaugusį nekilnojamojo turto sandorių skaičių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
Sandorių skaičius buvo II-as pagal dydį per pastarąjį 10-metį, nusileidęs tik 2021 metams – tai buvo neįtikėtinas nekilnojamojo turto rinkos bumas. Tam įtakos turėjo ir kiti palankūs veiksniai: stebėjome palūkanų normų mažinimo rezultatus, ekonomikos stiprėjimą, kylančias pajamas bei tvirtėjančią perkamąją galią.
Atitinkamai lūkesčiai buvo optimistiniai. Be abejo, prisidėjo ir nuogąstavimas, kad šiemet sandorių skaičius smarkiai išaugs, o kainos pakils, todėl visi bandė užbėgti šiam bumui už akių, jį realizuodami iš anksto.
Jau pernai Lietuvos bankas dalijosi II-oje pensijų pakopoje sukaupto turto pasiskirstymo duomenimis. Iš jų buvo akivaizdu, kad sukauptos sumos nėra tokios, kurios radikaliai pakeistų nekilnojamojo turto rinkos tendencijas.
Dažniausiai žmonės buvo sukaupę tiek lėšų, kad jų pakaktų rimtesniam namų įrangos pirkininiui, apstatymui ar remontui. Tik nedidelė dalis antrojoje pensijų pakopoje sukaupusiųjų galėjo įsigyti būstą. Iš tikrųjų ši įtaka yra ir liks gana ribota. Ji neturėtų kaitinti nekilnojamojo turto rinkos nei po pirmojo ketvirčio, nei vėliau.
Vilniuje būsto kainos yra labai aukštos, prilygstančios Vakarų Europos kainoms. Kas laukia toliau ir ar tai normalu?
A. Avulis: Pirmiausia reikėtų paanalizuoti, kodėl tos kainos tokios yra. Supratę priežastis, žinosime, ko galime tikėtis ateityje. Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra ženkliai per daug pinigų. Privatūs asmenys Lietuvos komercinių bankų sąskaitose yra sukaupę daugiau nei 30 mlrd. eurų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
