Patarimai

Lietuviai savaitgaliais vis dažniau patraukia į mišką nešini pintinėmis. To priežastis – vienas po kito miške pradėję dygti pirmieji vasariniai grybai, kurie skoniu praturtina bet kokį patiekalą. Grybautoja Rima parodė savo savaitgalio radinius. Rima prisirinko aibę voveraičių Socialinio tinklo „Facebook“ „Grybautojų“ grupėje Rima dalijosi užfiksuotais kadrais iš šeštadienio.

Nors penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje kaitino saulė, vis tik sekmadienį šią kaitrą vietomis keitė lietus. Dalijamės su jumis įspūdingais artėjančios audros kadrais iš Biržų. Vienas iš dangaus stebėtojų pasidalijo įspūdingomis nuotraukomis iš Biržų, kuriose matosi dangumi pamažu slenkantys tamsūs debesys.

Socialiniame tinkle „Facebook“ virtualus policijos patrulis skelbia apie dar vieną sukčių auką ir įspėja gyventojus išlikti budrius. Nusikaltėliai vis dažniau prisistato žinomų įmonių ar institucijų atstovais, siekdami išvilioti žmonių pinigus ir asmeninius duomenis. Pareigūnai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia neskubėti ir kritiškai įvertinti kiekvieną netikėtą skambutį. Net ir įtikinamai skambanti istorija gali būti kruopščiai suplanuota apgaulė.

Auginantys braškes visada siekia vieno – gero derliaus ir saldžių, didelių uogų, vis tik biologas, ekspertas Nerijus Vanagas sako, kad darant kelias klaidas galite likti be nieko. Apie tai, kokių braškių priežiūros klaidų vengti ir kokių žingsnių nepraleisti, jei norite, kad braškės džiugintų derliumi, N. Vanagas pasakojo TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“. Braškių auginimo ir priežiūros klaidos Pirmas svarbus dalykas, kurį išskyrė biologas, yra braškių augimo vieta.

Mažai kas žino, kokios aistros verda menininko Algio Kriščiūno ir žurnalistės bei rašytojos Jurgos Baltrukonytės namuose. Todėl laidos „Pasidaryk pats“ komanda apsilankė menininkų būste ir sužinojo, kad bendras interjero kūrimas kartais gali tapti tikru išbandymu santuokai. Pati pora prisipažino, kad įrenginėdami namus dizainerių pagalbos atsisakė, tačiau eksperimentai per atstumą vos nesibaigė katastrofa. Kol Algis leido laiką Ispanijos saloje, Jurga buvo Lietuvoje.

Sukčiai randa vis naujų būdų, kaip bandyti apgauti žmones. Vilnietis Mantas teigia susidūręs su anksčiau jam dar negirdėta sukčių afera – sulaukęs skambučio su įspėjimu, kad esą nauju numeriu bandoma prisijungti prie jo „Google“ paskyros, buvo sujungtas su „specialistu“, kalbėjusiu rusų kalba. Ekspertai paaiškina, kaip veikia šią schemą naudojantys sukčiai ir pataria, kaip apsisaugoti.

Šią vasarą dalyje Lietuvos praūžė ne tik itin stipri audra, bet pasirodė ir viesulo vaizdai. Jie privertė ne vieną susimąstyti, ar tokie reiškiniai mūsų šalyje tampa nauja realybe. Nors meteorologai pabrėžia, kad viesulai Lietuvoje vis dar yra gana reti, jų keliama grėsmė gali būti itin didelė. Dėl to svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis pavojingo reiškinio metu, bet ir kaip jam pasiruošti iš anksto.

Kokybiškas miegas – vienas iš reikšmingų elementų žmogaus gyvenime, padedantis ne tik kokybiškai atsigauti po dienos darbų, tačiau taip pat leidžiantis pasikrauti nauja energija prieš darbo dieną. Vis tik ne vienas susiduria su problemomis siekiant užmigti, tad svarbu žinoti, kaip galima pagerinti savo miego kokybę. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams savo patarimais apie miego gerinimą dalijosi psichiatras Mindaugas Jasulaitis.

Atėjus vasarai, vis daugiau žmonių leidžiasi į keliones po Lietuvą, ieško įdomesnių vietų ir atranda naujus pažintinius takus bei gamtos kampelius. Viena tokių vietų, kuri traukia tiek keliautojus, tiek vietinius, yra Širvėnos ežeras – išskirtinis vandens telkinys Biržuose. Širvėnos ežeras – vienas išskirtiniausių vandens telkinių Lietuvoje. Tai seniausias dirbtinis ežeras šalyje, atsiradęs dar 1575 metais, kai buvo užtvenktos dvi per Biržus tekančios upės.

Šimtmečius menančios girios, žmogaus nepaliesti rezervatai ir kiti gamtos kampeliai – vieni didžiausių Lietuvos pasididžiavimų. Nors mėgautis žaluma paprastai renkamės dieną, sušilus orams verta apsvarstyti galimybę ją iš arti pažinti ir tamsiuoju paros metu.

Prasidėjus vasaros atostogų sezonui vis daugiau gyventojų ieško nakvynės pasiūlymų internete, tačiau kartu su patraukliomis kainomis daugėja ir sukčių bandymų išvilioti pinigus. Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja, kad apgaulingi apgyvendinimo skelbimai kasmet tampa viena dažniausių sukčiavimo formų. Gyventojai raginami neskubėti pervesti avansų, atidžiai tikrinti skelbimus ir įvertinti, ar pasiūlymas nėra pernelyg geras, kad būtų tikras.

Vizitas pas gydytoją specialistą dažnai asocijuojasi su būtinybe pirmiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją ir gauti siuntimą. Tačiau specialistai primena, kad yra atvejų, kai pas gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo. Kauno miesto poliklinika primena, kad jei esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), siuntimas reikalingas ne visada.

Sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti informaciją iš gyventojų, o šįkart taikiklyje atsidūrė ir Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vardas. Gyventojai perspėjami būti budrūs – plinta apgaulingi elektroniniai laiškai, kuriuose sukčiai apsimeta LGT darbuotojais, grasina atsakomybe ir prašo pateikti įvairią informaciją. Lietuvos geologijos tarnyba praneša sulaukusi informacijos apie įtartinus elektroninius laiškus, siunčiamus jos vardu, ir pažymi, kad jie tokių nesiunčia.

Miškuose pasirodžius voveraitėms, daugelis grybautojų skuba prisirinkti šių vertinamų grybų atsargų. Kadangi jų sezonas nėra ilgas, nemažai žmonių voveraites užšaldo, tačiau ne visada sėkmingai – po atšildymo grybai neretai praranda skonį, aromatą ir tampa nemalonios konsistencijos. Pasirodo, viską lemia tinkamas paruošimas prieš užšaldymą. Pakanka pritaikyti paprastą 2x2 metodą, kad miško gėrybėmis būtų galima mėgautis net visus metus, rašoma fakt.pl.

Lietuvoje sutinkama daugybė sraigių, tačiau retas žino, kad kai kurios jų yra vos kelių milimetrų dydžio ir laikomos itin vertingomis gamtos rūšimis. Net trys tokios mažytės sraigės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jos saugomos, o išlikimas priklauso nuo nykstančių drėgnų buveinių išsaugojimo. Nors dažniausiai dėmesį patraukia didesnės sraigės, gamtoje gyvena ir plika akimi sunkiai pastebimos suktenės, kurių kriauklės siekia vos 1,8–2,7 milimetro.

Optinės iliuzijos jau seniai tapo ne tik smagia pramoga, bet ir savotišku būdu pažvelgti į savo mąstymo ypatumus. Nors tokie testai nėra moksliškai patvirtinti, daugelis juos mėgsta dėl įdomių ir kartais stebėtinai taiklių įžvalgų. Manoma, kad pirmasis vaizdas, kurį pastebime, gali atskleisti, į ką mūsų smegenys natūraliai sutelkia dėmesį. Būtent tuo paremtas ir šis populiarus optinės iliuzijos testas.

Šliužai yra vieni dažniausių sodo kenkėjų, galintys pridaryti daug žalos augalams ir daržovėms, tačiau yra paprastų ir veiksmingų būdų atsikratyti šliužų – tarp jų ir pigi priemonė, kurią daugelis jau turi virtuvėse. Šliužai dažnai atsiduria nemėgstamiausių sodo kenkėjų sąrašo viršuje ir yra laikomi tikru kiekvieno sodininko košmaru.

Prasidėjus aktyviajam vandens turizmo sezonui, vis daugiau Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Prienų savivaldybių gyventojų, rinkdamiesi maršrutus plaukimui baidarėmis, pirmenybę teikia Dzūkijos upėms. Tarp populiariausių – Verknė, Ūla, Grūda ir Merkys, o didžiausio susidomėjimo sulaukia Verknė, išsiskirianti vaizdingais skardžiais, sraunesnėmis atkarpomis itin patogiu susisiekimu ir galimybe rinktis tiek vienos, tiek dviejų dienų ar dar ilgesnius maršrutus.

Planuojate statyti pavėsinę, tvorą, lieptą, įsirengti saulės elektrinę ar iškasti kūdrą? Jei jūsų sklypas yra saugomoje teritorijoje, prieš pradėdami darbus pirmiausia pasikonsultuokite su kraštovaizdžio apsaugos specialistais. Vienas skambutis ar laiškas gali padėti išvengti papildomų išlaidų, laiko sąnaudų ir nemalonių situacijų ateityje, rašoma Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.

Nors transporto priemonių Lietuvoje kasmet daugėja – šiemet vien per pirmuosius keturis mėnesius šalyje registruota daugiau kaip 90 tūkst. naudotų ir naujų transporto priemonių, o į rinką kasmet pateikiama daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos, perdirbti jau daugelį metų surenkama mažiau nei trečdalis panaudotos alyvos.

Paprastoji jonažolė šiuo metu pradeda žydėti. Liaudies medicinoje ji vertinama dėl plataus panaudojimo spektro – vartojama esant virškinimo sutrikimams, tinimui ar odos problemoms. Vis dėlto jonažolės arbata tinka ne visiems. Antroje birželio pusėje jonažolę nesunku pastebėti pievose, miškų pakraščiuose ir pakelėse. Tai viena populiariausių vaistinių žolelių, kurią daugelis renkasi vartoti arbatos ar užpilo pavidalu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad natūrali kilmė nereiškia visiško saugumo.

Kelionės su vaikais Lietuvoje gali būti stebėtinai įvairios – nuo nuotykių takų miškuose iki modernių muziejų, kuriuose galima liesti, bandyti ir tyrinėti. Svarbiausia, kad nereikia važiuoti toli ar planuoti sudėtingų maršrutų – daug įdomiausių vietų yra visai šalia. Vaikai dažniausiai labiausiai įsimena ne „dideles“ lankytinas vietas, o patirtis: lynų kelius, dinozaurus, vandens pramogas ar interaktyvias ekspozicijas.

Švari, tvarkinga ir prižiūrėta aplinka – visų rajono miestų, miestelių ir kaimų bendras siekis. Todėl žemės sklypų savininkai privalo rūpintis savo teritorijomis – nuolat palaikyti švarą, šienauti žaliuosius plotus, rinkti ir išvežti atliekas bei nenaudojamus medžiagas. Alytaus  rajono savivaldybė privačių žemės sklypų savininkams, valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams primena apie pareigą iki š. m. liepos 1 d. susitvarkyti savo žemės sklypus.

Prasidėjus uogavimo ir grybavimo sezonui, specialistai primena, kad miškuose padidėja tikimybė sutikti gyvatę. Gyventojai raginami žinoti pagrindines saugaus elgesio taisykles, atpažinti vienintelę Lietuvoje nuodingą gyvatę – angį – ir žinoti, kaip elgtis įvykus nelaimei. Šiltuoju metų laiku gyvatės tampa aktyvesnės, todėl jų galima sutikti ne tik miško takeliuose, bet ir aukštoje žolėje, krūmynuose ar uogaujant bei grybaujant atokesnėse vietovėse.

Nors vasara daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir atostogomis, sukčiai darbo nestabdo. Bendruomenės pareigūnai įspėja neprarasti budrumo ir saugotis sukčių, nes gyventojai ir toliau susiduria su apgaulingais skambučiais, netikrais investiciniais pasiūlymais, melagingais vizitais į namus bei sukčių siunčiamomis nuorodomis, raginama apie tai įspėti ir vyresnius žmones.

Birželio 13 dieną, šeštadienį, buvo minima šv. Antano diena, kitaip dar žinoma kaip šienapjūtė. Šios dienos metu lietuviai atkreipdavo dėmesį į gamtos ženklus ir galėdavo numatyti trumpalaikes orų prognozes. Naujienų portalui tv3.lt apie šv. Antano dieną pasakojo etnologas Libertas Klimka. Jis paaiškino, kodėl diena būdavo vertinama bei nurodė, kokių orų galėsime tikėtis iki Joninių. Kuo ypatinga šv. Antano diena? L. Klimka pasakojo, kad ši diena liaudyje buvo ypatinga.

Atšilus orams ir daugiau laiko leidžiant gamtoje, vis dažniau tenka susidurti su erkėmis. Specialistai primena, kad įsisiurbusi erkė dar nereiškia užsikrėtimo pavojinga liga, tačiau svarbu žinoti, kaip ją tinkamai pašalinti ir kokius simptomus stebėti artimiausias savaites. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad jei po pasivaikščiojimo miške, parke ar darbų sode pastebėjote įsisiurbusią erkę, svarbiausia nepanikuoti ir kuo greičiau ją pašalinti.

Palangos kultūros centras kviečia trumpiausią metų naktį pasitikti ten, kur susilieja jūra, upė ir ugnies magija. Birželio 23–25 dienomis Šventojoje vyksianti Joninių šventė dovanos išskirtinę programą, sujungiančią folklorą, gamtos burtus ir šiuolaikinius šviesos sprendimus. Šventės šūkis – „Gražiausias paparčio žiedas esi Tu!“ – primena, kad didžiausias Joninių stebuklas yra žmogus, jo vidinė šviesa bei gyvas ryšys su gamta ir bendruomene.

Lietuvos muitinė primena, kad planuojant kelionę svarbu pasirūpinti ne tik bilietais ar lagaminu, bet ir žinoti, ką leidžiama vežtis kertant sieną. Specialistai primena, kad kai kurie daiktai, maisto produktai ar kiti pirkiniai gali būti ribojami arba draudžiami, todėl iš anksto susipažinus su taisyklėmis galima išvengti nemalonių situacijų. Kelionės turėtų prasidėti be streso, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti svarbiausius reikalavimus, taikomus vežamiems daiktams.

Medinių namų fasadų savininkai laikui bėgant gali susidurti su nemaloniomis problemomis – netinkami pasirinkimai ar kelios padarytos klaidos gali lemti, kad dailylentės išsikraipo.  Prieš 12 metų obliuoto paviršiaus dailylentėmis namo fasadą padengę lietuviai pastebėjo, kad šis išsikraipė, ypatingai pietinėje pusėje.

„Žinau, kad jau šimtą kartų apkalbėta tema apie parkavimosi Vilniuje ypatumus, bet jau negaliu tylėti, kaip mane nervina situacija Vilniaus centre“, – rašė naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Laima. Pati gyvenu M. K. Čiurlionio gatvėje ir mūsų namas turi stovėjimo aikštelę gyventojams. Automobilius galima statytis ten arba prie gatvės, tačiau prie gatvės yra raudonoji zona, kurios valandinis įkainis yra 2,50 euro.

Dar prieš kelerius metus sunkiai kas būtų patikėjęs, kad lietuviai atostogoms rinksis Islandijos ledynus, Norvegijos fjordus ar Škotijos pilis. Tačiau būtent tokį pokytį šiandien mato keliautojas ir kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius. Jo teigimu, nors Pietų Europa ir toliau išlieka viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių, vis daugiau keliautojų ieško autentiškų patirčių, išskirtinių kraštovaizdžių bei vietų, kuriose bent trumpam galima pasijusti tarsi kitame pasaulyje.

Vasarą dėl sausų ir suskilinėjusių kulnų kai kurie žmonės vengia atviros avalynės, nors mielai avėtų basutes. Iš pradžių tai gali atrodyti tik estetinė problema, tačiau ilgainiui oda tampa jautri, šiurkštėja, kliūva už kojinių, o vaikščiojant atsiranda nemalonus tempimo jausmas. „Vasarą tenka išgirsti ne vienos tokios pacientės istoriją.

Nors raukšlėtalapis erškėtis žavi kvapniais žiedais ir ryškiais vaisiais, specialistai įspėja – šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas augalas yra viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Sparčiai plintantis krūmas išstumia vietinius augalus ir kelia grėsmę biologinei įvairovei, todėl žmonės raginami jo nesodinti kiemuose ir elgtis atsakingai, kad augalas nebeplistų.

Artėjant šiltajam sezonui ir daugėjant poilsiautojų pajūryje, gyventojams primenama apie vieną pavojingiausių maudynių vietų Lietuvoje. Klaipėdoje esantis Melnragės paplūdimys garsėja ne tik bangomis, bet ir klastingomis atgalinėmis srovėmis bei giliomis duobėmis, kurios gali kelti rimtą pavojų poilsiautojams. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ specialistai ragina prie jūros būti itin budriems ir laikytis visų saugumo rekomendacijų.

Parduodant nereikalingus daiktus internete verta išlikti budriems – sukčiai ir toliau aktyviai naudojasi tariamų pirkėjų schema, siekdami išvilioti gyventojų banko kortelių duomenis ir pasisavinti pinigus. Virtualus policijos patrulis primena, į kokius ženklus būtina atkreipti dėmesį, kad netaptumėte apgavikų auka. Dažniausiai sukčiai taikosi į žmones, skelbimų portaluose parduodančius įvairias prekes.

Įsigijus sklypą, dažnas nori čia ir dabar pradėti statybos darbus, tačiau viskas ne taip jau paprasta – neįsivertinus svarbių aspektų, galite skaudžiai nudegti. Svarbu atminti ir tai, kad pastatų statyba reglamentuojama teisės aktais, kurių nesilaikant gali tekti susimokėti baudas ar net nugriauti pastatus.

Planuojant statyti namą, vienas svarbiausių sprendimų – kokias medžiagas pasirinkti. Nors dažniausiai dėmesys skiriamas kainai ar šilumos savybėms, specialistai primena, kad ne mažiau svarbus yra atsparumas ugniai ir šalčiui. Lietuvoje kasmet kyla tūkstančiai gaisrų, todėl būtent blokelių pasirinkimas statant namą gali būti svarbi investicija į ilgaamžiškumą. Apie tai „Statybų gido“ laidoje kalbėjo UAB „Bauroc“ pardavimų direktorius Darius Klevečka.

Nors kurklius sodininkai ir daržininkai vadina vienais pavojingiausių kenkėjų, kovoti su jais galima ne tik cheminėmis priemonėmis. Vis daugiau žmonių renkasi biologinę apsaugą – nematodus, kurie padeda sumažinti kurklių populiaciją ir apsaugoti augalus nuo žūties. Kurkliai gali pridaryti didelių nuostolių vos per kelias dienas. Pažeisdami augalų šaknis jie sunaikina viską, ką sutinka savo kelyje, iš pirmo žvilgsnio sveikai augę augalai staiga pradeda vysti ir nykti.

Socialiniuose tinkluose pilna visko – jie ne tik leidžia bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje ar dalintis savo gyvenimo akimirkomis. Čia pasirodo ir įvairiausių buities patarimų, pavyzdžiui, vienas jų – įdėti tualetinio popieriaus į šaldytuvą. Socialiniuose tinkluose žmonės ėmė dalintis patarimais vietoje indelio su soda į šaldytuvą įdėti tualetinio popieriaus ritinėlį įspūdingam efektui, rašo familyhandyman.com.

Nors vasara tik įsibėgėja, Palangos paplūdimiuose jau prasidėjo aktyvus gelbėtojų darbas. Nuo gegužės vidurio budintys gelbėtojai kol kas susiduria ne tiek su skęstančiaisiais, kiek su kitais netikėtais iššūkiais – į krantą išmestais ruoniais, nelaimėmis paplūdimyje ir nuolatiniu naujų darbuotojų rengimu. Tačiau Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas neabejoja: didžiausias darbymetis dar laukia, o pavojingiausi mėnesiai prie jūros tradiciškai būna liepa ir rugpjūtis.

Vasara jau įsibėgėjo, o kartu su ja vis dažniau galvoje sukasi ne darbai, o planai, kur ištrūkti pailsėti ar bent trumpam pakeisti aplinką. Vidurvasaris Lietuvoje turi vieną aiškų akcentą – Jonines. Tai viena iš tų dienų, kuri ne tik suteikia laisvadienį, bet ir tampa puikia proga sustabdyti kasdienį tempą. Tačiau įdomiausia tai, kad šią progą daugelis vis dar išnaudoja ne iki galo.

 Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas su bičiuliu Aurimu išplaukė ieškoti vienos geidžiamiausių Lietuvos plėšriųjų žuvų – starkio. Žvejai ne tik davė patarimų kaip sugauti laimikį, bet ir paaiškino kodėl ši žuvis dažnai vadinama ne oficialiu vardu, o kur kas iškalbingesne pravarde – vilkas. Atsakymą žvejai pateikė traukdami vieną po kito kibusias žuvis. „Pažiūrėkite į jo priekinius kaplius tokius. Va jie tokie kaip pas vilką dantys. Tokie iltiniai“, – aiškino laidos vedėjas.

Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį. Ekspertas įspėja, kad pavojingų programėlių pasitaiko ir oficialiose programėlių parduotuvėse.

Lietuvos gydytojų sąjunga socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbų perspėjimą dėl pavogtų medikų duomenų ir galimų sukčių bandymų jais pasinaudoti. Organizacija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami duomenų saugumo pažeidimai, o sukčiai, pasinaudodami nutekėjusia asmenine informacija, siekia įgyti žmonių pasitikėjimą ir išvilioti jautrius prisijungimo duomenis. Dėl to budrumo neprarasti raginami ne tik medikai, bet ir pacientai bei kiti gyventojai.

Vaisinės muselės – viena dažniausių problemų, su kuria šiltuoju metų laiku susiduria daugelis gyventojų. Nors šie maži vabzdžiai nėra pavojingi sveikatai, jų būriai virtuvėje gali tapti tikru galvos skausmu. Dažniausiai jos renkasi vietas, kur laikomi prinokę vaisiai, maisto atliekos ar kiti produktai. Kovoti su jomis neretai būna sudėtinga, nes vaisinės muselės itin greitai dauginasi.

Prasidėjus aktyviam sodų ir kiemų tvarkymo sezonui, susidarančias žaliąsias atliekas primenama tvarkyti atsakingai. Svarbu ne tik tai, ką kompostuojate – primenama ir apie tai, kokiu atstumu nuo gretimo sklypo gali būti įrengta kompostavimo vieta. Vasaros pradžioje susidaro ypač daug žaliųjų atliekų – nupjautos žolės, genėtų šakų, augalų liekanų.

Šiuolaikinių buitinių prietaisų ir specializuotų skalbimo priemonių laikais skalbimo temperatūra nebėra pagrindinis efektyvumo rodiklis – tai reiškia, kad daugelį metų vyravęs įsitikinimas, kad skalbimas 40 laipsnių temperatūroje yra geriausias pasirinkimas, nėra toks teisingas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien svarbiausią vaidmenį atlieka skalbikliai ir skalbimo programos.

Vaikštant Lietuvos pajūryje akį dažnai patraukia puošnūs baltais žiedais pasidabinę krūmai, tačiau specialistai ragina į juos pažvelgti kitaip. Kadaise saugota ir kopoms tvirtinti sodinta muilinė guboja šiandien laikoma invaziniu augalu, keliančiu grėsmę vietinei pajūrio augalijai. Dėl šios priežasties besilankantys pajūryje raginami skinti šį augalą. Nors daugiau nei šimtmetį muilinė guboja buvo vertinama ir saugoma, ilgainiui ji tapo viena didžiausių natūralių kopų augalų konkurenčių.