Rugpjūtį pievose, pakelėse ir pamiškėse jų galima išvysti dažniau nei įprastai, o pastaraisiais metais ši rūšis mūsų šalyje pastebima vis gausiau.
Ar vapsvavoriai pavojingi žmogui?
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus primena, kad paprastasis vapsvavoris (Argiope bruennichi) išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir įdomiu gyvenimo ciklu.
Ryškiaspalvės patelės šiuo metu rezga didelius voratinklius, medžioja įvairius vabzdžius ir ruošiasi netrukus prasidėsiančiam poravimosi sezonui.
Nors vapsvavoris turi nuodų ir jais paralyžiuoja savo grobį, žmogui jie nėra pavojingi. Pasak specialistų, šis voras paprastai vengia kontakto su žmonėmis ir grėsmės atveju dažniau slepiasi, nei puola. Vis dėlto, kodėl Lietuvoje šių vorų vis daugėja ir kuo jie išskirtiniai?
„Vapsvavoris: ar jis pavojingas žmogui?
Paprastasis vapsvavoris (Argiope bruennichi) – vienas įspūdingiausių mūsų krašto vorų. Rugpjūčio pirmoji pusė – puikus metas jį pastebėti. Saulėtose pievose, pakelėse ir pamiškėse jau galima išvysti ryškias suaugusias pateles, rezgančias didelius gaudomuosius tinklus.
Vapsvavorį lengva atpažinti – patelės pilvelis išmargintas geltonomis, baltomis ir juodomis juostomis. Patelės užauga iki 15–18 mm, o patinai yra kelis kartus mažesni. Tinklus rezga tik patelės. Jų voratinkliuose dažnai matoma išskirtinė zigzaginė šilko juosta, suteikianti tinklui tvirtumo.
Vapsvavoriai mėgsta šiltas, saulėtas vietas su žoline augalija. Į jų tinklus dažniausiai patenka žiogai, skėriai ir kiti vabzdžiai. Grobiui suleidžiami nuodai, kurie jį paralyžiuoja ir pradeda skaidyti minkštuosius audinius, o vėliau voras juos išsiurbia.
Šiuo metu vapsvavorių gyvenime prasideda svarbus etapas – rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį jie poruojasi. Tuo metu nedideli patinai ieško subrendusių patelių, tačiau dažnai po poravimosi tampa jų grobiu. Patelė, suvirškinusi patiną, gauna papildomų baltymų ir mikroelementų, todėl gali subrandinti daugiau ir gyvybingesnių kiaušinėlių. Apvaisinta patelė suformuoja kokonus su kiaušinėliais, kuriuose jauni voriukai peržiemos ir tik pavasarį pradės savarankišką gyvenimą.
Paprastasis vapsvavoris XX amžiaus viduryje pradėjo plisti iš Madeiros ir Kanarų salų į pietinę Europą. Lietuvoje ši rūšis pirmą kartą aptikta 2002 metais. Pastaraisiais metais vapsvavorių stebima vis daugiau. Ši rūšis dabar paplitusi didelėje Europos dalyje, taip pat kai kuriose Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos teritorijose.
Ar vapsvavoris pavojingas žmogui? Kaip ir visi vorai, jis turi nuodų, tačiau jie skirti grobiui, o ne apsaugai nuo žmonių. Prispaustas vapsvavoris gali įkąsti, tačiau įkandimas žmogui didesnio pavojaus nekelia. Dažniausiai pajutęs grėsmę šis voras pradeda judinti tinklą, o jei tai nepadeda – suglaudžia kojas, nukrenta ant žemės ir pasislepia žolėje.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kolekcijoje saugomos 158 vorų rūšys, tarp jų – ir paprastasis vapsvavoris.
Ar Jums šiemet jau teko pastebėti vieną spalvingiausių Lietuvos vorų?
Kazimieras Martinaitis / Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus“, – įdomybėmis „Facebook“ dalijosi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
