Etiketo specialistė Alvyda Jasilionytė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, ką prieš tokį apsilankymą turėtų įvertinti gyvūno šeimininkas ir kokių kitų elgesio taisyklių svarbu laikytis šventose vietose.
Draudžiančio ženklo nėra, tačiau ar tikrai reikia?
Pasak A. Jasilionytės, šiandien žmonėms suteikiama nemažai laisvės, todėl augintinį į šventovę galbūt ir galima atsivesti, jeigu prie įėjimo nėra tai draudžiančių ženklų. Vis dėlto etiketo specialistė ragina pirmiausia savęs paklausti, ar tai tikrai yra būtina.
„Ar susimąstome, jog maldos namai yra maldos namai, kuriuose žmonės nori susikaupti ir pasikalbėti su Dievu? Tokiose vietose jokių pašalinių trikdžių neturėtų būti“, – kalba pašnekovė.
Jos teigimu, iš visų pamaldose ar apeigose dalyvaujančių žmonių tikimasi rimties ir susikaupimo. Bažnyčioje nedera garsiai kalbėtis ar kitu būdu trikdyti tylos bei vykstančios ceremonijos, todėl tokius pačius galimus trikdžius reikėtų įvertinti ir planuojant atsivesti gyvūną.
Norint išvengti nesusipratimų, pirmiausia patariama pasikalbėti su konkrečių maldos namų atstovu.
„Korektiška būtų paskambinti į maldos namus ir pasikalbėti apie galimybes dalyvauti mišiose su augintiniu“, – pataria A. Jasilionytė.
Kai bažnyčia lankoma kaip muziejus
Kitokia situacija gali būti tuomet, kai bažnyčia ar kita religinė vieta lankoma ne per pamaldas, o kaip istorinis, kultūrinis ar architektūrinis objektas.
„Jei bažnyčia ar maldos namai lankoma tiesiog kaip muziejus ir prie jos nėra augintinius draudžiančių ženklų, prašom. Bet ar augintinius vedamės į muziejus, nebent tai būtų paroda apie augintinį ir lankytojai būtų kviečiami su jais?“ – svarsto etiketo specialistė.
Pasak jos, net ir tokiu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkinius bei gyvūno elgesį. A. Jasilionytė atkreipė dėmesį, kad šunys dažnai reaguoja vieni į kitus, todėl susitikę gali pradėti loti.
Pašnekovės teigimu, svarbiausiu kriterijumi neturėtų tapti šuns dydis, veislė ar tai, ar gyvūnas laikomas ant rankų, pavadėlio arba specialiame krepšyje. Esminis klausimas – ar jis netrukdys kitiems.
„Tai yra maldos ir susikaupimo vieta, kurioje neturėtų būti jokių trikdžių, o kiti lankytojai taip pat neturėtų garsiai kalbėtis“, – pabrėžė ji.
Reikėtų pagalvoti ir apie kitus žmones
Jeigu gyvūnas per pamaldas pradeda loti, blaškytis ar kitaip trikdyti apeigas, jo šeimininkas turėtų įvertinti ne tik savo norą likti bažnyčioje, bet ir kitų žmonių teisę ramiai melstis.
„Maldos vieta ir vykstanti ceremonija, mišios ar apeigos yra skirtos asmens vidiniam susikaupimui, Dievo garbinimui, vidiniam sveikimui. Ar ten tikrai vieta atvykti su augintiniu?“ – retoriškai klausia pašnekovė.
A. Jasilionytė primena ir tai, kad tarp bažnyčios lankytojų gali būti žmonių, kurie bijo tam tikrų gyvūnų arba yra jiems alergiški.
„Kaip tuomet to žmogaus teisė ir laisvė ramiai pasimelsti ir nepatirti įtampos aplinkoje be augintinių?“ – svarsto etiketo specialistė.
Šunims vedliams reikalingos tinkamos sąlygos
Atskiras klausimas – šunys vedliai ir kiti gyvūnai pagalbininkai, kurie žmogui suteikia būtiną pagalbą. A. Jasilionytės teigimu, maldos namai turėtų būti pasiruošę priimti tokius lankytojus ir pagalvoti apie gyvūnui tinkamas sąlygas.
„Jei asmuo naudojasi šuns vedlio pagalba ir lankosi bažnyčioje, tai tie maldos namai taip pat turėtų būti numatę, kur šuo galėtų netrukdomas pailsėti“, – sako specialistė.
Ji taip pat iškėlė klausimą, ar žmogui, kuriam reikia pagalbos nuvykti į maldos namus, jos negalėtų suteikti artimieji arba bendruomenės nariai.
„Nejaugi taip susvetimėjome, kad nebeturime, kas palydėtų į maldos namus?“ – svarsto pašnekovė.
Telefoną reikėtų nutildyti, o kvepalus naudoti saikingai
Žinoma, prieš lankantis bažnyčioje svarbu įvertinti ir daugiau dalykų. Pasak A. Jasilionytės, kiekvieni maldos namai turi savitas apeigas ir ceremonialą, todėl prieš vykstant vertėtų susipažinti su konkrečioje vietoje galiojančiomis taisyklėmis.
Tai, pasak specialistės, taikoma ir fotografavimui. Jeigu bažnyčioje yra fotografuoti draudžiantys ženklai, šio reikalavimo būtina laikytis.
Apranga per religines ceremonijas, anot A. Jasilionytės, turėtų būti kiek puošnesnė, tačiau pernelyg neatidengianti kūno.
„Kai kuriose bažnyčiose yra griežti reikalavimai, kad nuogos rankos ir kojos turi būti pridengtos. Kai kur moterims reikalaujama užsigobti skraistę“, – pabrėžia ji.
Svarbi ne tik apranga, bet ir asmens higiena. Vis dėlto, anot pašnekovės, kvepalus reikėtų rinktis ir naudoti saikingai.
„Venkite ryškių kvepalų, kad jie netrukdytų kitiems, nes gali pradėti skaudėti galvą ar net supykinti“, – perspėja A. Jasilionytė.
Jos teigimu, mobiliojo telefono garsas bažnyčioje turi būti išjungtas arba nutildytas, kad skambutis ar pranešimas nesutrikdytų kitų žmonių maldos ir vykstančių apeigų.
Galiausiai etiketo specialistė rekomendavo prieš ką nors darant šventoje vietoje prisiminti vieną paprastą taisyklę, kurią galima pritaikyti bet kokiems veiksmams.
„Visuomet verta prisiminti: elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Ar tau pačiam patiktų toks elgesys, jei būtum kito, besimeldžiančio žmogaus vietoje?“ – apibendrina A. Jasilionytė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
