Turbūt ne vienam pažįstama situacija, kuomet kaimynai šeria lauke gyvenančias kates. Vis tik šalia laiptinės besibūriuojančios, o taip pat laisvai po laiptinę vaikštančios katės susižavėjimo nekelia.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į teisininkė, mediatorę Raimondą Joskaudienę, kad ji paaiškintų, ar už tokį elgesį gali grėsti teisinė atsakomybė.
Svarbu atskirti vienkartinį pašėrimą nuo nuolatinio
Pirmiausia R. Joskaudienė pabrėžė, kad daugiabučių namų kiemuose gyvenančios katės nėra laukiniai gyvūnai, tai – bešeimininkės katės, kurios neturi savininko, jis nežinomas, arba bepriežiūrės katės, kurios turi savininką, tačiau jis jomis nesirūpina.
Tad, pasak teisininkės, vien tai, kad katė vaikšto lauke, nereiškia, kad ją galima laikyti niekam nepriklausančiu gyvūnu.
„Lietuvoje nėra vieno absoliutaus nacionalinio draudimo bet kokiomis aplinkybėmis pašerti lauke gyvenančią katę, tačiau gyvūnų laikymo, bešeimininkių gyvūnų priežiūros ir jų šėrimo tvarka išsamiau nustatoma konkrečios miesto ar rajono savivaldybės taisyklėse.
VMVT taip pat nurodo, kad kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi jos teritorijoje galiojančias individualias gyvūnų laikymo taisykles, todėl atsakymas priklauso nuo savivaldybės, konkrečios vietos ir šėrimo būdo“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, svarbu atskirti vienkartinį gyvūno pašėrimą nuo nuolatinės, savavališkai įrengtos šėrimo vietos. Anot jos, savivaldybių taisyklėse gali būti draudžiama šerti bešeimininkius arba bepriežiūrius gyvūnus bendro naudojimo patalpose, t. y. prie pastatų įėjimų, balkonuose ar kitose tam nenustatytose vietose.
„Pavyzdžiui, Vilniuje bešeimininkių kačių priežiūra siejama su suderinta jų kastravimo programa ir nustatyta šėrimo vieta; tokios vietos parinkimui taikomi atstumo, teritorijos savininko sutikimo ir kiti reikalavimai.
Taigi pats humaniškas siekis pasirūpinti gyvūnu nėra neteisėtas, tačiau tai turi būti daroma laikantis savivaldybės nustatytos tvarkos – geriausia per oficialią bešeimininkių kačių sterilizavimo ir priežiūros programą“, – patarė ji.
Kokiais atvejais už kačių maitinimą gresia atsakomybė?
Vis tik nuolatinis dėžučių, dubenėlių, maisto, kačių slėptuvių palikimas prie daugiabučio įėjimo jau yra teisiškai problematiškesnis.
Anot teisininkės, tuomet pirmas dalykas, ką reikia padaryti, yra nustatyti, kam priklauso maitinimo vieta.
„Jeigu tai savivaldybės ar valstybinė žemė, taikomos tos teritorijos savininko ir savivaldybės taisyklės. Jeigu tai daugiabučio bendrojo naudojimo teritorija ar patalpa, vienas gyventojas negali jos nuolat naudoti savo nuožiūra“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, Civilinio kodekso 4.82 straipsnis nustato, kad namo bendro naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pagal CK 4.75 ir 4.85 straipsnius sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo priimami bendraturčių nustatyta tvarka, paprastai – savininkų balsų dauguma, tad vienas gyventojas neturi besąlyginės teisės bendrojoje teritorijoje savavališkai įrengti nuolatinę kačių šėrimo vietą ar slėptuvę.
„Atsakomybės rizika ypač padidėja, jeigu paliekami nesuėsto maisto likučiai ir pakuotės, teršiama teritorija, sklinda kvapas, priviliojami graužikai ar kiti gyvūnai, apsunkinamas gyventojų praėjimas, pažeidžiami kitų butų savininkų teisėti interesai“, – teigė ji.
Taip pat, jeigu dėžės ar kiti daiktai yra statomi pačioje laiptinėje, koridoriuje ar prie evakuacinio išėjimo, tuomet, anot R. Joskaudienės, papildomai taikomi gaisrinės saugos reikalavimai.
Ji pabrėžė, kad bendrojo naudojimo laiptinėse ir koridoriuose draudžiama laikyti degias medžiagas, daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai, tad tokiais atvejais namo administratorius gali pareikalauti nedelsiant daiktus pašalinti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
ir niekšams turbūt geriau patiktų,kai žiurkės lakstytų aplinkui, kai neužvestų mašinų.
ir NEIŠMESKIT katyčių ir jų nebus. Ir patys NĖĖSKIT.
