Pirmas toks atvejis per 30 metų: į krantą išmestas retas ruonis – baisiai sužalotas žmonių

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai ruošėsi vienam didžiausių savo gyvenimo nuotykių – netrukus jie iškeliaus į laisvę. Juos, visiškai nusilpusius ir atskirtus nuo mamų, kovo ir balandžio mėnesiais išmetė Baltijos bangas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Unikalus atradimas Vilniuje: archeologai atidengė Didžiosios sinagogos širdį ir paties Vilniaus Gaono pėdsakus

Žiaurus Arūno išpuolis prieš seserį: trankė kumščiais, rovė plaukus, spardė gulinčią

Kainų šuolis: ekonomistas įspėja – Lietuvai teks „pakraujuoti“ labiau, nei tikėtasi

+1

„Jie būna naujagimio svorio – nuo 10 iki 15 kilogramų. Būtent tokio svorio jie ir gimsta“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.

Tad centro biologai kelis mėnesius jais rūpinasi, kol mažyliai sustiprėja bei išmoksta savarankiškai gyventi. Pasak P. Kulikovo, tai kasdienė priežiūra, maitinimas ir visos įmanomos pastangos, kad jie išgyventų bei priaugtų reikiamo svorio.

Prieš ruonį smurtavę žmonės

Biologams pavyko nepriklausomam gyvenimui paruošti kone visus šiemet rastus ruoniukus – neišgyveno tik keletas. Dabar specialistai kovoja dėl dar vieno gyvūno gyvybės. Tai – žieduotasis ruonis. Dažniausiai šios rūšies atstovai gyvena Šiaurės jūroje, todėl kaip jis pateko prie Lietuvos krantų, išlieka mįslė. Tai nutiko pirmą kartą per pastaruosius 30 metų.

„Matyt, buvo stipriai sumuštas, teko net operuoti. Tikrai galvojome, kad negyvens po tokių didelių traumų, bet, ačiū Dievui, viskas tvarkoje. Sumušė ne jūros gyvūnai“, – kalbėjo biologas.

Visi į laisvę iškeliaujantys ruoniukai turi ir vardus, kuriuos išrinko Lietuvos žmonės. Pagal muziejaus tradiciją, kasmet siūlomi su tam tikru šalies etnografiniu regionu susiję vardai. Tad į transportavimo dėžes keliavo iš Mažosios Lietuvos tarmės paimtais žodžiais pavadinti mažyliai: Pričkus, Vėtrė, Marė, Kaukas, Aulaukis, Krizas, Plincius ir Auštrinis.

Ankstesniais metais ruoniukų pamestinukų būdavo apie 20, tačiau šiųmetė žiema šį skaičių sumažino perpus.

„Buvo šalta žiema, Rygos įlankoje susiformavo didelis, storas ledas, todėl visos ruonės vaikų susilaukė ant ledo. Mūsų kolegos džiaugėsi, kad šiemet gimdymai ant ledo buvo sėkmingi ir motinos pačios užaugino savo vaikus“, – aiškino P. Kulikovas.

Technologijos padės stebėti ruoniukų gyvenimą laisvėje

Biologai ant ruoniukų nugarų jau ne pirmus metus pritvirtina specialius siųstuvus. Jų duomenys leidžia stebėti, kur gyvūnai nukeliauja, kur maitinasi, kokiame gylyje nardo, bei gaunama daugybė kitų vertingų duomenų. Siųstuvai priklijuoti specialiais klijais, todėl ruoniams keičiant kailį jie tiesiog nukrenta.

„Praėję siųstuvai veikė apie pusmetį, o šie turėtų veikti apie metus, nes tik daugiau nei po metų šie ruoniukai keis kailį“, – tikino Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.