Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
2 metrų gylyje ir beveik 900 kvadratinių metrų plote slypi tikras istorinis paveldas. XVII amžiuje iškilo Vilniaus Didžioji sinagoga, kuri buvo viena svarbiausių žydų maldos vietų Europoje Pirmą kartą nuo 1954 metų archeologams pavyko visiškai atidengti centrinę Didžiosios sinagogos erdvę. Čia atsivėrė išlikusios autentiškos grindys, puošybos elementai ir bima – pagrindinė sinagogos pakyla, nuo kurios rabinas skaitydavo Torą. Kadaise ją iš visų pusių juosė 4 masyvios, net 10-11 metrų aukščio kolonos.
„Matosi pagrindas tos kolonos. Tai tos keturios kolonos rėmė lubas, o pati bima buvo kaip atskiras pastatas pastate“, – pasakojo archeologas Justinas Račas.
„Niekas negalėjo prilygti šiai sinagogai savo dydžiu. Žydai tapo tokia svarbia Vilniaus miesto gyventojų dalimi, kad XX amžiuje sudarė 40 procentų gyventojų“, – aiškino archeologas Jonas Seligmanas.
Archeologai atrado ir autentiškas 18 amžiaus pabaigos grindų plyteles. Tačiau išskirtinės buvo ne tik pačios grindys – visa sinagoga buvo įgilinta į žemę.
„Žydų bendruomenei buvo taikomas religinis apribojimas, kad jų religinis pastatas negalėtų būti aukštesnis nei liuteronų bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas“, – sakė J. Račas.
Kasinėjimo vietoje – unikalūs radiniai
18 amžiuje sinagoga išsiplėtė. Ir vienoje jos dalyje, tarp molinių sienų liekanų, kadaise melstis rinkdavosi moterys.
„Pagal religinius reikalavimus moterys meldžiasi atskiroje vietoje. Išgriautos vietos yra buvusių angų, langų vietos, kurios jungia centrinę erdvę, kad garsas sklistų ir patektų į tą vietą“, – kalbėjo J. Račas.
Archeologai taip pat aptiko daugiau nei 10 delno dydžio iš bronzos pagamintų lentelių. Jomis buvo pažymimos ypač nusipelniusių bendruomenės narių sinagogoje sėdimos vietos.
„Ši lentelė priklauso vyrui, kuris vietą sinagogoje perdavė savo vaikams. Turime ir daugelio moterų vardus, kas yra neįprasta“, – pridūrė J. Seligmanas.
Kasinėjimų metu šalia Sinagogos, kaip manoma, rastas garsiojo Vilniaus Gaono namelio rūsys, jo sienos, grindys, bet neik istorikai nei archeologijai oficialiai negali patvirtinti, jog jis ten iš tiesų gyveno.
Biurokratinės kliūtys stabdo sinagogos atkūrimą
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo smarkiai apgadinta per Antrąjį pasaulinį karą, o sovietų valdžios sulyginta su žeme. Jos vietoje buvo pastatytas vaikų darželis, kuris buvo nugriautas pernai.
„Iš pradžių ji buvo sudeginta vokiečių okupacijos metu, o vėliau, 1950 metais, tuo metu valdant sovietų režimui, buvo visiškai nugriautas. Tai – gryno vandalizmo aktas“, – minėjo J. Seligmanas.
Didžiosios sinagogos kasinėjimai vyksta jau ne vienerius metus, o apie jos atkūrimą diskutuojama daugiau nei du dešimtmečius.
„Ten buvo ne tik sinagoga, bet daugiau namų, kiemų ir visa tai atstatyti būtų didžiulis iššūkis“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Siekiama, kad šioje vietoje atsirastų žydų bendruomenės centras. Tačiau kol kas projektą stabdo biurokratinės kliūtys – šiame sklype iki šiol nėra išregistruotas buvęs darželis.
„Savivaldybė daro viską, ką gali, bet mums reikia iki galo gauti patvirtinimą iš Kultūros paveldo departamento“, – pridūrė F. Kukliansky.
Rugpjūčio pradžioje valdžios institucijų, archeologų ir žydų bendruomenės atstovai spręs šios istorinės vietos ateitį.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
''KARAS, baisu.
Buvau...- kiek milijonų ten sukišta...,- kaip kruopsčiai ir tikslingai, gražiai tai padaryta...-- net skalda ir medžiai importiniai...
Antra kartą neisių,- nekenčių žmonių žiaurumo ir kokie jie yra šlykštus žudikai, - ten reikia prievarta suvaryti visus LR karo kranklius, nuo ožio iki gn su visais kasčėjais ir broileriais,- - ir ten uždaryti kokiai savaitei.
O LR niekada nebuvo žydų pogromų ir kažkokio persekiojimo, kol neatėjo naciai ir neatlaisvino žemiausius instinktus,- vagių ir žmogžudžių, nebaudžiamumas irgi baisu.
Europoje pogromai su visom inkvizicijom buvo...- LR ne.''
