Socialinė iniciatyva „1000 MOTERŲ PROJEKTAS“ kviečia keisti požiūrį: motinystę matyti ne kaip kliūtį, o kaip privalumą ir resursą.
Stereotipai, kurie kainuoja talentus
„Diskriminacijos pavyzdžių tikrai netrūksta: darbo pokalbiuose moteris neretai išgirsta verdiktą – esą mažus vaikus auginanti mama dažnai neišeis į darbą, nes vaikai sirgs, taip pat negalės pilnai įsitraukti ar vykti į komandiruotes. Tai rodo, kad motinystė neretai laikoma kliūtimi,“ – sako Inga Jablonskė, „WoW University“ įkūrėja ir „1000 MOTERŲ PROJEKTO“ iniciatorė.
Tačiau pašnekovė akcentuoja, kad namuose išmokstami įgūdžiai – kaip tik yra labai vertingi, o kartais net vertingesni nei tie, kurie kaupiami biure: „Su vaiku susitarti kartais sunkiau nei su kolega – tai stiprina derybų įgūdžius ir empatiją. Šeimos biudžeto planavimas tampa tikru finansų valdymu, o kasdienis daugybės užduočių derinimas – projektų vadyba.“
Panašią patirtį mini buvusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šiandien dirbanti finansinių technologijų sektoriuje.
„Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dalis dar pademonstruoja praeitimi dvelkiantį požiūrį - moteriai su mažais vaikais primetamas nepatikimumo šleifas. Bet tai yra triukšmas, kurį reikia ignoruoti. Tikėjimas savimi, savo jėgomis ir savo kompetencija yra vienintelis kelias į priekį.“
Požiūrio skirtumai – nuo Islandijos iki Lietuvos
Mokslų daktarė, Islandijos universiteto profesorė Inga Minelgaitė Antanavičienė sako, kad skirtumas tarp „karjeros pauzės“ ir „karjeros pabaigos“ priklauso nuo konteksto:
„Islandijoje motinystės pertrauka trunka 9–12 mėnesių, o ryšys su darbdaviu dažnai nenutrūksta – moterys jau po pusmečio pradeda dirbti puse etato. Apie karjeros pabaigą net nekyla minčių. Bet Lietuvoje pasitaiko situacijų, kai moteris išeina trejiems metams, vėliau dar kartą – ir tai jau panašiau į savanorišką pasitraukimą.“
Pasak jos, pokytis įmanomas tik dialoge, be kraštutinumų: „Nereikia formuoti naratyvo, kad jei moteris yra mama, ji automatiškai pranašesnė. Taip nėra. Tačiau tiesa ir tai, kad motinystė suteikia puikią progą išvystyti daugybę kompetencijų. Ar taip nutiks – priklauso nuo individualaus moters ir darbdavio požiūrio.“
Jablonskė čia papildo: „Darbdaviams svarbu kurti sistemas, kurios leistų mamoms per motinystės laikotarpį patogiai mokytis, sekti inovacijas ir išlikti profesiniame ritme. Supratimas, kad motinystėje ugdomi gebėjimai yra tokie pat realūs ir reikšmingi kaip formali darbo patirtis, turėtų tapti norma, o ne išimtimi.“
„Vieniša mama“ – komplimentas, o ne gailestis
Kasdienybėje kartais girdima frazė „ji gi vieniša mama“ dažnai skamba kaip nuosprendis. Bet pašnekovės sako – tai turi virsti komplimentu.
„Išgirdusi frazę „vieniša mama“ jaučiu pasididžiavimą, nes pati nemažai metų ja buvau ir didžiausią karjeros postūmį pasiekiau būtent būdama vieniša mama– sako Inga Minelgaitė Antanavičienė. – „Tai stiprybės ženklas.“
„Už šios frazės dažnai slepiasi šablonas – tarsi kalbėtume apie auką. Bet realybė priešinga: vieniša mama žongliruoja dešimtimis rolių – ekonomine našta, buitimi, vaikų priežiūra, saviugda, darbu. Tai ne silpnumas, tai – lyderystė,“ .“ – sako Inga Jablonskė.
Armonaitė priduria: „Tos mamos, kurias matau savo aplinkoje, mane įkvepia. Jos per dieną padaro daugiau nei daugelis kitų. Darbo pokalbiuose vaikus auginančios mamos neturėtų drovėtis – auginti vaiką yra didžiausias gyvenimo pasiekimas. Tai yra pats prasmingiausias CV punktas.“
Buvusi politikė akcentuoja pasitikėjimo savimi svarbą:
„Pirmiausia kiekviena turime sau pasakyti: aš galiu. Jei į darbo pokalbį einame jau nusiteikusios, kad mūsų nepasirinks, tai trukdo parodyti savo stiprybes. Reikia tikėti savo jėgomis, nes kompetencija vis tiek išlieka esminiu faktoriumi. O buvimas mama yra nuostabus pasiekimas, kuris profesinį profilį dar labiau praturtina.“
Politikos ir verslo užduotis – užtikrinti lygias galimybes
Visos pašnekovės sutaria: pokyčiai turi vykti trimis lygmenimis – valstybės, darbdavių ir visuomenės. Valstybė turi užtikrinti vienodą atlygį už tą patį darbą ir pasirūpinti infrastruktūra – darželiais bei lanksčiomis paramos priemonėmis, kurios mažintų barjerus.
Darbdaviai esą turėtų sudaryti galimybes mamoms mokytis, palaikyti ryšį su darbu jų motinystės laikotarpiu ir pripažinti šeimos patirtyje įgytas kompetencijas kaip profesines. O visuomenė turi keisti požiūrį.
„Išgirdus frazę ji gi vieniša mama, turi įsijungti ne gailestis – turi kilti klausimas: kaip galiu įgalinti?“ – pabrėžia Inga Jablonskė.
„WoW University“ vadovė akcentuoja, jog gyvename toje pačioje visuomenėje, tik mūsų aplinkybės ne visada vienodai palankios:
„Dėl to – šis projektas yra apie pokytį per įgalinimą – per sustiprinimą, per galimybę augti. Ir tik taip tampame turtingesne visuomene: mokydamiesi vieni iš kitų, palaikydami vieni kitus skirtinguose etapuose, ir taip kurdami kokybiškesnį gyvenimą kartu.“
Apie projektą
„1000 MOTERŲ PROJEKTAS“ – socialinė iniciatyva, siekianti spręsti vienišų mamų skurdo, įtraukties bei finansinio saugumo problemas. Projektą įgyvendina nevyriausybinė organizacija „WoW University“, jau daugiau nei 5 metus dirbanti su socialiai pažeidžiamomis moterimis. Pagalbą jau gavo daugiau nei 720 moterų, atsitiesiančių po sunkių ligų, slaugančių artimuosius ar dėl šeimos atsakomybių netekusių darbo.
Šiuo metu projektas startuoja su lėšų pritraukimo kampanija, kuri tęsis iki rudens. Prie pokyčio kviečiamos jungtis valstybės institucijos, verslai ir kiekvienas žmogus, norintis kurti darnesnę, stipresnę visuomenę, kurioje visiems užtikrinamos lygios galimybės.
Kviečiame jungtis visus, kuriems rūpi pokytis – verslus, galinčius prisidėti finansiškai, bendruomenės narius ir profesionalus, pasiruošusius mentoriauti. Ne, ir moteris, kurios gali registruotis projekte, kur jų laukia mokymai, mentorystės programos ir reali pagalba stiprinant finansinį saugumą bei pasitikėjimą savimi.
Daugiau informacijos apie projektą – čia: https://1000moteru.lt/
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
