O šią naujovę pasiūliusi Socialinių reikalų ir darbo ministerija ją gina, mat atostogaujantys nuo skolų buvę bedarbiai ima dirbti legaliai ir mokėti valstybei mokesčius.
„Moteris jaučiasi vieniša, stiprus bejėgystės jausmas, kuris, ypač po gimdymo, yra labai nepravartus ir nepadedantis bei dažnai veda link depresijos“, – taip pasakojo apie motinų po gimdymo patiriamą emocinį skausmą Asta Petraitienė, įstaigos „Mama mums rūpi“ vadovė.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gimus kūdikiui, anot jos, apie penktadalis motinų puola į depresiją, o vienišoms motinoms būna dar sunkiau. Ypač jei vaiko tėvas dar ir nemoka alimentų.
„Matome ir gana tragiškų pasekmių, kai ji supranta, kad liko viena“, – sakė ji.
Šiuo metu apie 18 tūkstančių vaikų Lietuvoje negauna priklausančių alimentų, tad jiems po 126 eurus per mėnesį moka „Sodra“, kuri per metus tam išleidžia 20 milijonų eurų.
Motinų gynėja peikia ir naujovę Lietuvoje – skolų atostogas, kuriomis vis dažniau puola naudotis alimentų nenorintys mokėti tėvai. Pastarieji pusmetį ir netgi ilgiau galės nemokėti vaikams pinigų – tokių jau 70.
„Vietoje to, kad stiprintų paramą vienišoms mamoms, prioritetas nukeliauja skolininkams, tėvams, kurie nelabai nori prisidėti“, – tikino vadovė.
Visgi skolų atostogomis gali pasinaudoti ne visi alimentų nemokantys tėvai, o tik tie, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir bent pusmetį yra bedarbiai. Vienišų motinų ginti jau stoja ir antstoliai.
„5 metus žmogus ir šiaip nieko nemoka. Tada klausimas, kai nemoki tuos 5 metus, ar jau esi atostogose, ar jos prasideda tada, kai įsidarbini ir dar pusę metų nemoki? Po to išeini vėl į Užimtumo tarnybą ir vėl nieko nemoki“, – abejojo antstolis Jonas Petrikas.
Antstolis skolų atostogose mato ir daug didesnių blogybių. Skolininkai nustoja mokėti ne tik alimentus, bet ir kitas skolas, ir baudas, o kreditoriams tolsta viltis jas atgauti.
Antstoliai pasakoja ir daugiau istorijų, kaip nesąžiningi vairuotojai ima piktnaudžiauti skolų atostogomis.
„Žiūrėkite, kokią turime koliziją. Turime galimybę asmeniui per 5 metus 2 kartus pasinaudoti skolininko atostogomis, būti 5 metus Užimtumo tarnyboje, 2 kartus papulti į darbą, įsidarbinti ir nemokėti skolų. Kas bus po 5 metų?“ – svarstė J. Petrikas.
Kaip veikia šios atostogos?
Tačiau į alimentų negaunančių mamų ir antstolių skundus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numoja ranka. Viceministrė Aušra Putk vardija, kad per pusmetį skolų atostogomis suskubo pasinaudoti jau beveik 300 asmenų, kurie anksčiau buvo bedarbiai ar slegiami susikaupusių skolų naštos dirbo neoficialiai, slapstėsi nuo antstolių ir nemokėjo nei skolų, nei alimentų, nei mokesčių valstybei. Viceministrė skolų atostogų lengvatą tik giria vildamasi, kad tokie skolininkai prakus ir pamažu skolas ims grąžinti.
„Tokie asmenys jau prieš tai nemokėjo nieko, tai kai jie pasinaudoja skolų atostogomis, bus galimybė, kad jie pradės mokėti arba grįš į „status quo“ ir toliau nemokės. Tačiau tuo metu bent jau sumokės valstybei mokesčius. Tai nei kiek neblogina mamų ar tėvų situacijos“, – sakė viceministrė.
Panašiai kalba ir darbdavių, profesinių sąjungų atstovai, pritariantys Lietuvoje įteisintoms skolų atostogoms. Darbdaviai viliasi, kad dėl skolų atidėjimo bedarbiai puls dirbti legaliai ir mokėti mokesčius.
„Mūsų tikslas visada buvo ir yra, kad kuo daugiau žmonių dirbtų ir užsidirbtų. Matome, kad skolų atostogomis, jei pasinaudojo beveik 300 žmonių, jie per metus dirbdami vien už minimalią algą, sumokės virš milijono eurų mokesčių. Tai nemaža suma biudžetui, kuri gali būti panaudota tinkamoms reikmėms“, – tvirtino investuotojų forumo atstovas Vytautas Šilinskas.
„Jei darbuotojas ilgai neturi darbo ir įsidarbina už minimalų atlyginimą, jo visą atlyginimą iš karto pasiima už skolas, tai nėra motyvacijos dirbti. Problema ta, kad norėjome, jog kuo daugiau žmonių dirbtų legaliai. Jeigu Lietuvoje 200 tūkstančių žmonių turėjo skolas, tai baisu. Nieko nedaryti buvo iš viso neįmanoma, tai labai gera priemonė“, – komentavo profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Skolų atostogomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kol kas naudojasi tik apie 4 procentai tų, kurie turi į jas teisę ir atitinka kriterijus. Tačiau jeigu ministerijos darbuotojai matys, kad naujovė lietuvių skolų kupros nemažina, žada svarstyti, kaip šias atostogas keisti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
