UŽT duomenys rodo, kad reklamos agentūra liepos 16 d. pranešė, kad atleis 21 darbuotoją. Tiesa, bendrovėje iš viso dirbo 27 asmenys.
Darbuotojus numatoma atleisti Darbo kodekso 63 str. nurodytomis sąlygomis, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.
UŽT atstovė Milda Jankauskienė nurodė, kad šie darbuotojai bus atleisti nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.
Anot jos, pagal profesines kvalifikacijas, dauguma atleidžiamųjų – reklamos išpildytojai (13), o visi kiti – daugiausiai užimantys vadovaujančias pareigas.
Taip pat nurodoma, kad bendrovei liepos 3 d. buvo iškelta bankroto byla, kuri įsigaliojo nuo liepos 12 d.
„Dizerga“ buvo įkurta dar 2001 m. Pagrindinės įmonės veiklos sritys – reklamos ženklo kūrimas.
2025 m. metų duomenimis, darbuotojams vidutiniškai buvo mokamas 2 955,51 euro atlygis prieš mokesčius, arba 1788 eurai į rankas.
Taip pat duomenys rodo, kad praėjusiais metais ši įmonė patyrė daugiau nei 400 tūkst. eurų nuostolių.
Šių metu liepos 21 d. bendrovės skola „Sodrai“ siekė 51,1 tūkst. eurų, o liepos 16 d. įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) buvo beveik 5 tūkst. eurų.
Pasak bankrutuojančios įmonės finansininko ir jos akcininko Mariaus Vilimo, bendrovė bandė restruktūrizuoti veiklą, tačiau neišgalėjo laiku sumokėti įmokų.
„Įvyko restruktūrizacijos byla, restruktūrizacijos procesas ir „Citadelė“ lizingas nusprendė jį nutraukti, nes mes vėlavom mokėt įmokas jiems ir tiesiog kreipėsi į teismą – teismas sprendimu nutraukė šitą restruktūrizacijos procesą ir iškėlė bankroto bylą“, – komentavo BNS M. Vilimas.
Anot įmonės vadovo Nerijaus Šėžos, nors įmonė ir bankrutuoja, ją bus bandoma parduoti kuo aukštesne kaina ir galbūt jos veiklą naujiems savininkams perleisti kartu su darbuotojais.
„Elementariai bankrotas ir tas atleidimas, tai procedūros tokios. Nes čia nėra tokio, kad mes čia kažką norėtumėm labai atleisti. Yra tikimybė, kad tie žmonės, sugrįš dirbti, (...). Tai dabar bandom ją (įmonę – BNS) stabilizuoti, tam, kad ji bankroto procedūros metu galėtų būti parduodama kaip visas verslas ir tokiu būdu gauti didesnę pinigų sumą.
Tam, kad būtų galima, kaip įmanoma, efektyviau atsiskaityti su kreditoriais, tuo pačiu apsaugoti darbuotojus, tuos, kurie išlikę, kad galimai jie pereitų į naują kažkokią tai įmonę“, – komentavo BNS bankrutuojančios įmonės vadovas.
Anot N. Šėžos, pagrindinė bankrotą lėmusi priežastis – nebeliko apyvartinių lėšų.
„Kai nelieka apyvartinių lėšų, tu negali pagauti srauto. Tu turi daug įrangos, tu turi dideles patalpas, tu turi daug darbuotojų, o iš ko vystyti verslo nėra ir tai sukėlė tą, sakykime, tą griūtį (...). Aš pats esu verslo konsultantas – tai atėjau į įmonę traukti iš bėdos, bet, deja, jau per vėlai atėjau“, – BNS pasakojo bendrovės vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
