Svarbia komandos dalimi tapo ir Povilas Meškėla, kuris rūpinsis artistų dainavimu.
„Manau, meilės istorijų nuo Šekspyro laikų sukurta daug ir labai gražių, bet „Romeo ir Džuljeta“, matyt, visada liks šių istorijų simboliu ir dar ilgai bus statoma įvairiose scenose. Bus įdomu tapti vieno iš tokių pastatymų dalimi“, – apie pečius užgriuvusį naują išbandymą sako I. Valinskienė.
Nors žinoma moteris puikiai pažįstama scenoje, yra sukūrusi ne vieną vaidmenį įvairiuose spektakliuose ar miuzikluose, auklės vaidinti jai dar nėra tekę. „Laikas vaidinti Džuljetą jau praėjo, – šypsosi I. Valinskienė. – Savo laiku turbūt mielai būčiau priėmusi ir tokį pasiūlymą.“
Tiesa, auklės personažas V. Šekspyro dramoje ne ką mažiau svarbus, kai kurių kritikų netgi laikomas svarbiausiu. Auklė yra ne tik tarpininkė, pagalbininkė – jos būdas ir kalbėjimo tonas, moteriškas požiūris į jausmus ir iš to kylantis solidarumas su įsimylėjėliais siužetui suteikia daugiau ir kitokių spalvų. Be to, auklė svarbi dar ir dėl to, kad ji yra viena iš vos dviejų moterų dramoje „Romeo ir Džjuljeta“.
