„Man dažnai kyla klausimas ir nuoširdi nuostaba, – iš kur žmonės taip kategoriškai, šimtu procentų žino, kaip yra. Aš daug ko nežinau. Ko gero, iš to nežinojimo ir susikuriu savas istorijas, – kalba Giedrė. – Šioje dainoje yra daug sluoksnių: nuo švelnumo, ilgesio, per didelės atskirties iki abejonių, ar tikrai viskas yra taip jau žinoma ir teisinga.
Kadangi pats tekstas judina temą, kuri yra be galo sena, tai ir muzikos išraiška natūraliai traukė prie fundamentalaus skambesio. Prodiuseris Faustas Venckus šį kartą kompiuterinius garsus padėjo į šalį ir visais instrumentais pats sugrojo ir juos įrašė.”
Ypatingas dainos turinys prašėsi išskirtinio vaizdo klipo. „Kai režisierė Indrė Juškutė pristatė scenarijų, aš su ašaromis akyse paklausiau jos, – o dar liūdniau nebuvo galima sugalvoti? Į tai Indrė man atsakė klausimu: „O tu dainą išvis girdėjai?“ – nusišypso Giedrė. – Man be galo patinka Indrės vienu sakiniu pasakyta pagrindinė klipo mintis: ši istorija – apie mergaitės vaikystę lietuviškoje kaimo sodyboje, kurioje ji turi visišką laisvę būti, bet niekas negalvoja apie jos būtį.“
Klipo pradžioje matoma maža mergaitė, kurią suvaidino Gabija Mockūnaitė, pamažėl virsta jauna mergina – pačios Giedrės dukra Saule.
„Man net labiau priimtina būtų vadinti šios dainos vizualiąją pusę ne klipu, o trumpu filmu, kuriame yra augančios mergaitės istorija. Vis dėlto, dainą juk sukūriau per savo jausmus ir klausimus. Ir kur aš? Kaip augau? Ko trūko? Kas buvo nuostabu?
Mūsų dukra Saulė kažkuriais bruožais yra vizualiai panaši į mane. Ir aš dainoje stebiu, kaip ji auga. Be to, ji nuo vaikystės puikiai joja, o dainos scenarijuje yra stiprus mergaitės ryšys su žirgu. Beje, klipo pabaigoje yra Saulės vaikystės dokumentiniai kadrai, kaip ji augo. Sunku paaiškinti, kodėl paprašiau Saulės filmuotis klipe. Tiesiog, man ji yra laisvės simbolis ir taškas“, – pasakoja dainininkė.
Tėvų ir vaikų santykiai – visuomet saviti, asmeniniai. Tai sukuria dar vieną istorijos sluoksnį.
„Manau, dauguma vaikų savo tėvus sudievina. Jiems nėra svarbesnio dalyko. Tik gyvenimas yra gyvenimas, ir būna, kad net Dievai nesuvaldo laiko, nes yra paskendę Žemės sutvėrimo procesuose, – kalba Giedrė. – Lygiai taip pat ir mudu su vyru – kažkur per daug bėgome, o kažkur pavyko laiku apkabinti ir išmyluoti dukrą. Bet jeigu Saulei nusifilmuoti mamuko klipe jau buvo ne „cringe”, ryšys yra.”
Kadre pasirodo ir pati Giedrė – istorija bėga pro ją, sėdinčią ant seno suolo, ar kaip tik – dainos autorė tą istoriją ir pasakoja, būdama tokia tikra, lietuviška, vikėdama Agnės Kuzmickaitės kurtą ikoninį kostiumą iš tautinių juostų ir stovėdama vidury seno, griūvančio klojimo.
„Jeigu pagrindinis veiksmas vyksta gražioje kaimo sodyboje, tai aš dainuoju simboliškai priešinguose – Dievo apleistuose namuose. Tačiau vis dar su saulės spinduliais, besiskverbiančiais iš lauko“, – sako Giedrė.
Dar vienas svarbus herojus – žemiškai paprastas, o kartu – toks mąslus, savyje paskendęs Dievas.
„Vos režisierei užsiminus, kad ji matytų legendinį aktorių Juozą Budraitį Dievo vaidmenyje, mano galvoje įvyko sprogimas. Nieko kito jo vietoje nebegalėjau įsivaizduoti. Bet ar jis sutiks? Ar jam patiks daina? Ar norės filmuotis? Ir didžiam nustebimui – jis sutiko, sakyčiau, iškart, – pasakoja Giedrė. – Be galo džiaugiuosi šia pažintimi. Juozas Budraitis turi galybę įdomių istorijų, tai ir filmavimų užkulisiuose visi ausis pakabinę buvome. O man, be abejo, glostė širdį, išgirdus, kad mano muzika jam patinka. Beje, Juozas prisipažino, kad tai – jo debiutinis vaidmuo muzikiniame vaizdo klipe!“
Epizodai, kuriuose jis mergaitei šukuoja plaukus, o į tas tvirtas, lėtas rankas, atrodo, telpa ne tik šukos, bet visas pasaulis, ne vieną klausytoją perlies jausmų banga. Klipo filmavimo aikštelėje taip pat buvo sunku suvaldyti emocijas.
„Filmuojant Juozo stambius kadrus, ašaromis pratrūkome ne vienas. Tiesiog žodžiais neapsakomas žvilgsnio gylis. Tiesiog viskas aišku ir be žodžių, ir be judesių. Talentas, patirtis, legenda, ir viskas tuo pasakyta”, – prisimena Giedrė.
O iš tiesų – jei Dievui būtų gimusi dukra? Kokiu žvilgsniu jis palydėtų ją, basą bėgančią laukais? „Aš norėčiau tikėti, kad jai netektų bėgti visomis prasmėmis, o ji būtų pastebėta, apkabinta ir padėjusi jam galvą ant peties”, – sako autorė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
