TV3 televizija lapkričio 21-ąją drauge su visu pasauliu švenčia Pasaulinę televizijos dieną. Šia proga kviečiame prisiminti kadaise žiūrovų širdis užkariavusį Miką.
Naujienų portalui tv3.lt Mikas sutiko papasakoti apie savo dabartinį gyvenimo etapą, gyvenimą pakeitusį vaikų gimimą bei pasidalinti įsimintiniausiu, iki šiol juoką keliančiu prisiminimu iš „Lietuvos talentų“.
Dabartinis gyvenimo etapas
M. Stankevičius jau beveik dešimtmetį dirba vyrų kirpėju, tačiau, jo teigimu, kasdienybė labiausiai sukasi aplink tris nuostabius vaikus – devynmetį Mykolą ir keturių metų dvynukes Smiltę ir Elzę.
„Aš vis dar barberis, kerpu vyrus jau apie dešimt metų. Iš darbo pusės nedaug kas pasikeitė. Kasdienybė daugiausiai sukasi aplink vaikus: mokyklos, darželiai, pusryčiai, visas rytinis rengimosi vajus su fejerverkais ar be jų“, – juokėsi jis.
Paklaustas apie tėvystę ir kaip ji pakeitė gyvenimą, Mikas papasakojo, kad tai pakeitė ne tik kasdienybę, bet ir subrandino jį kaip žmogų.
„Gyvenimas pasikeitė visiškai. Prieš tai buvau vėjavaikis, o kai atsirado sūnus, viskas labai maloniai susidėliojo į vietas. Buvo smagu, ta kitokia atsakomybė – ne už save, o ir už savo vaiką. Norėjau šeimos. Nebuvo taip, kad siekiau, bet nebuvo ne laikas šeimai. Tėvystei labai atsidaviau“, – sakė pašnekovas.
Sunkus dvynukių gimimas ir lemtingas skambutis daktarui
Nors dabar vyras džiaugiasi sveikais ir aktyviais vaikais, kelias į tėvystę nebuvo lengvas. Besilaukdama dvynukių jo žmona Miglė pasigavo covid-19, o tai sukėlė rimtų komplikacijų.
„Žmona laukėsi, pasigavo koronos virusą. Daktarai aiškino, kad dėl jo nukrenta kraujo krešėjimo rodiklis, todėl atsikabino mergaičių placenta. Jos gimė ankstukės: reikėjo operacijų, inkubatorių“, – kalbėjo jis.
Į atmintį pašnekovui stipriai įsirėžė skambutis gydytojui ir jo ištarti žodžiai. Nepaisant to, mergaitės greitai sustiprėjo.
„Atsimenu, kai paskambinau daktarui, nes žmona labai bijojo. Paklausiau, ar viskas gerai, o daktaras sako – „ne“. Oho, galvoju... Sako: „Viskas gerai būna tada, kai kūdikis ant mamos krūtinės puikiai žindo, o tavo atveju galiu pasakyti – tik stabilu“. O dar kaip tik buvo karantinas, nieko neįleidžia... Tada buvo ketvirtadienis ir man sakė, kad jei per savaitgalį išgyvens – bus gerai. Su tokiomis mintimis ir gyvenome. Kaip viskas buvo sunku pradžioje, taip viskas gerai susiklostė per kelis ateinančius mėnesius“, – dalijosi M. Stankevičius.
Anot jo, tuo metu padėjo pozityvumas ir nusiteikimas, kad viskas susidėlios į savo vietas.
„Pas mane yra visada toks mąstymas, kad viskas turi būti gerai. Žinoma, pergyvenau, bet nusprendžiau gyventi su ta mintimi, kad viskas bus gerai, su malonia viltimi“, – sakė jis.
Paklaustas, koks tėtis – griežtas ar atlaidus – jis yra, Mikas sakė, kad pasitaiko visko. Savo vaikuose jis mato ir save vaikystėje.
„Jei esu namie vienas su vaikais – vienaip, jei ir žmona yra – kitaip. Savo vaikuose labai daug matau savo vaikystės momentų. Matau, kad sūnus – viens prie vieno toks pats velniūkštis kaip ir aš buvau. Esu griežtas, kai reikia“, – šyptelėjo M. Stankevičius.
„Lietuvos talentų“ prisiminimai
Jis sutiko pasidalinti ir vienu labiausiai atmintyje įstrigusių juokingų prisiminimų, susijusį su „Lietuvos talentais“. Tais pačiais metais, kai projekte dalyvavo ir Mikas, jame pasirodė ir Virginijus Rudys – „Žemaitijos akmenėlis“. Vyras išgarsėjo šokimu su savo mylimomis žmogaus dydžio lėlėmis.
„Atsimenu, kai vieno pasirodymo metu, jis šoko su savo lėle: visus tuos piruetus, apsisukimus, meilę rodančius gestus... Vienu momentu jis su lėle nukrito ir išlaužė jai koją. Mes stovime užkulisiuose ir juokiamės iki ašarų. Jis čiuožia link mūsų scena, link užkulisinių užuolaidų, ir bando tą išlaužtą koją išstumti, paduoti mums. Ta lėlė su ilgu sijonu, tai kojų nesimato. O jis verkia kruvinom ašarom, nes jo Kamiliukei skauda... “, – su juoku prisiminė vyras.
Prisimindamas pergalę atnešusio projekto laikus, M. Stankevičius nedvejoja – atmena juos kaip vienus geriausių, su šiluma ir nostalgija.
„Tai buvo patys gražiausi mano 16-18 metai. Kai taip iš niekur nieko tampi tikriausiai pačiu žinomiausiu vaikų Lietuvoje – smagu, labai smagu. Pats projektas, užkulisiai, žmonės, renginiai ir renginukai – galiu papasakoti tik gražius dalykus. Nuostabiai smagiai ten leisdavome laiką. Tiek viso projekto metu, tiek po jo – viskas buvo nerealu“, – prisiminė jis.
Jis pripažino, kad žmonės iki dabar jį prisimena ir prašo pademonstruoti savo talentą, tačiau Mikas groja retai – tik per tam tikras progas.
„Aš nuo seniai jau negroju, ko gero, iš principo. Bet paskutiniu metu, jei būname kokiame giminės baliuje, aš jau pradedu groti dantimis. Žmona man sako: „Viskas, gerai, baliavok, bet gal jau negrok dantimis... “, – juokėsi pašnekovas.
Kalbėdamas apie ateitį, jis išskyrė dvi didžiausias svajones.
„Labai norėčiau apsigyventi ne mieste, kokiame vienkiemyje, su mišku pašonėje. Sena svajonė, bet manau, kad kada nors ir pavyks. O jei žemiškesni norai – tikiuosi, kad mano ir žmonos dienos bus ramesnės, kai su vaikais išeis geriau susišnekėti 5-10-ies metų bėgyje. Visa kita ateis savaime“, –šyptelėjo vyras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
