Airijos gyventojai Mairė ir Gerio Ryan gimė vos vienos dienos skirtumu jau nuo vaikystės mylėjo vienas kitą.
Po to, kai jie ėmė sirgti, abu atsidūrė slaugos namuose. Jų lovos buvo sustumtos, kad senoliai galėtų laikytis už rankų.
Pora iš Airijos mirė pirmadienį, apsupta slaugytojų ir daktarų, o jų aštuonis dešimtmečius trukusi meilės istorija buvo palyginta su „The Notebook” (angl. Užrašų knygutė) istorija.
Mairė ir Geris susituokė devyneri metai po pirmojo susitikimo, kai Džerio karjera kariuomenėje atvedė jį į Newbridge, Co Kildare.
Geris buvo į atsargą išėjęs kariuomenės vadas, vėliau įstojo į Airijos mokymų ir įdarbinimo tarnybą, vėliau baigė doktorantūrą su žmonos pagalba.
Moteris susirgo alzhaimeriu
Mairė buvo mylima mokytoja ir direktorė, tačiau po išėjimo į pensiją jam buvo diagnozuota sunki Alzheimerio liga, dėl kurios Geris pamažu tapo jos globėju.
Nusprendusi daryti viską dėl savo mylimos žmonos, Geris ja rūpinosi savo namuose keletą metų, tačiau po to, kai jam prasidėjo sunkus artritas, ir jis nebegalėjo paeiti pora išvyko į „Curragh Lawn Sursing Home” , siekdami ilgalaikės priežiūros.
Jų meilė ir atsidavimas žavėjo slaugos namų darbuotojus, kurie sakė, kad niekada nematė tokios meilės.
Viena darbuotoja, Sarrita, sakė, kad Geris mylėjo savo žmoną ir praleisdavo visą jam skirtą dieną su ja: „Geris visą laiką laikė jos ranką ir primindavo jai apie senus laikus ir jų gyvenimą. Jis kasdien ją supažindindavo su kiekviena diena, skaitydavo jai poemas. Per visą darbo praktiką nemačiau tokios meilės”
Tačiau pora buvo atskirta prieš dvi savaites, kai Geris susirgo ir buvo perkeltas į ligoninę, ir darbuotojai atskleidė, kad Mairei sunku be jo.
Kai jis susirgo, ji sustojo valgyti ir visada ieškojo jo.
Ligoninei neliko nieko kito, kaip leisti Geriui grįžti į slaugos namus, kur jis paprašė personalo jį perkelti, kad jis galėtų laikyti žmonos ranką.
Maire mirė 3.45 ryto, o Geris tą patį rytą 5.20 val.
