Lenkų europarlamentarai ir mokslininkai apkaltino vokiečius noru pasisavinti vieną garsiausių jų mokslininkų Mikalojų Koperniką.
Kaimynų pasipiktinimą sukėlė Europos Komisijos Aplinkos ir saugumo stebėsenos programos pavadinimui panaudotas didžiojo astronomo vardas, užrašytas pagal vokišką rašybą „Kopernikus“. Kaip praneša lenkų spauda, lenkų mokslininkai ir europarlamentarai EK pareiškė protestą, kaltindami už programą atsakingą Gunterį Verheugeną mėginimu įteigti europiečiams, kad M. Kopernikas buvo ne lenkų, o vokiečių mokslininkas.
Lenkų europarlamentaras, Europos parlamento vicepirmininkas Adamas Bielanas trečiadienį EK pateikė interpeliaciją, reikalaudamas išsiaiškinti, ar tai nėra istorinio revizionizmo apraiška. Pareiškime pabrėžiama, kad vokiškai užrašyta M. Koperniko pavardė yra istorinis melas, galintis reikšti blogas intencijas, ir reikalaujama, kad didžiojo astronomo pavardė būtų rašoma lotyniškai – „Coppernicus“.
Lenkų nepatenkino ir už projektą atsakingo komisaro G. Verheugeno biuro atstovo paaiškinimas, kad „Kopernikus“ – tai tik Europos Sąjungos prestižinės programos „Globali stebėsena aplinkai ir saugumui“ pavadinimas, o tokia jo rašyba pasirinkta todėl, kad didžiojo astronomo pavardė lotyniška rašyba jau panaudota kito projekto pavadinime.
Anot dienraščio „Rzeczpospolita“, lenkų mokslininkai tvirtina, kad G. Verheugenas sąmoningai klaidina europiečius, nes programos pavadinimo pagrindime rašoma, kad M. Kopernikas buvo Europos pilietis, 1473 m. gimęs vokiečių šeimoje Prūsijai priklausiusioje Torūnėje.
Neneigdami, kad M. Koperniko motina buvo vokietė, lenkų mokslininkai pabrėžia, kad jo tėvas kilęs iš Silezijos, o gyvenimą praleido Krokuvoje. Torunė nuo 1454 m., taigi 19 metų prieš M. Koperniko gimimą, jau priklausė Lenkijai, o pats didis astronomas buvo lojalus Lenkijos pilietis.
Faktas, kad M. Kopernikas rašė vokiškai taip pat nesąs jokiu didžiojo astronomo lenkiškumą paneigiančiu argumentu, kadangi tuometinio Europos elito tarpe vokiečių kalba buvo antra po lotynų visuotinai naudojama kalba.
Nijolė Druto,
Lietuvos radijas