5 svarbūs žingsniai tėvams, padėsiantys atverti mažyliui duris į žaidimų pasaulį.Vos tik mažylis truputį ūgteli, tėvai pradeda spėlioti – na kada, kada pagaliau jis taps truputėlį savarankiškesnis?

Kada jis pradės žaisti pats ir atsiras bent viena kita laisvesnė minutė ar valandėlė mamai?

Kad užsitikrintumėte tokį išsvajotą atokvėpį, pamokykite mažylį žaisti savarankiškai. Taip, tai ne pats lengviausias procesas – prireiks kantrybės ir laiko. Bet pasistengti tikrai verta.

Deja, suaugusieji dažnai patys to nesuprasdami užgniaužia vaiko norą tapti savarankišku, pasistengia už jį padaryti viską, ką jis jau sugebėtų ir pats. Tada vaikas praranda norą žaisti pats, laukia, kad jį aptarnautų, reikalauja nuolatinio suaugusiųjų dėmesio.

To rezultatas – mažylis nebesugeba žaisti pats, o jo žaidimai apskritai išsiskiria primityvumu. Kitas neteisingas pasirinkimas – tai suaugusiųjų atsiribojimas nuo vaiko žaidimų organizavimo: „Na ko tu vaikštai man iš paskos?Žiūrėk, kiek žaislų turi – eik, žaisk!“

Svarbiausiu jūsų tikslu turėtų tapti vaiko „užkrėtimas“ žaidimu ir veikla. Juk kiek džiaugsmo mažajam suteiks net ir senutėlis, pabodęs žaislas, kai jo galimybes iš naujo atras suaugusiojo rankos! Pavyzdžiui, lėlė, kuri staiga prabyla jūsų balsu, sviedinys, ėmęs šokinėti smagios skaičiuotės ritmu ar pliušinių žaisliukų choras!

Mažylio akyse žaisliukai įgyja naujos prasmės, pažadina norą jais žaisti.O gebėjimą savarankiškai pasinerti į žaidimų pasaulį vertėtų pradėti ugdyti kuo anksčiau.

REKLAMA

1.    Kaip jau tikriausiai pastebėjote, kūdikis pradeda domėtis žaislais ir nori jais žaisti maždaug nuo 5 mėnesių amžiaus. Tuo metu vertėtų pasiūlyti vaikui įvairių žaislų, leisti jam išsirinkti mėgstamiausią. O kai jūsų mažylis pradės su šiuo žaislu žaisti – trumpam išeikite iš kambario. Iš pradžių – netoli, tik už durų, pro tarpelį stebėkite, ką veikia kūdikis, ar sureagavo į jūsų išėjimą. Jei pradėjo verkti – tuojau pat grįžkite ir nuraminkite. Po kiek laiko ir vėl pagaukite akimirką, kai vaikas bus užsiėmęs, dar kartą pamėginkite išeiti.

2.    Ugdant savarankiško žaidimo įgūdžius labai svarbu parinkti tinkamus, kūdikiui įdomius ir saugius žaisliukus. Tai turėtų būti funkcionalūs – kaip nors keičiantys pavidalą, tam tikrus įgūdžius ugdantys – žaislai. 

3.    Nevertėtų persistengti ir prikrauti kūdikiui per daug žaislų. Tegul jis įdėmiai kiekvieną apčiupinėja,

paragauja, pastuksena. Kai žaislų aplinkui bus pernelyg daug, jis tiesiog nebenorės kiekvieno patyrinėti įdėmiau, per didelis pasirinkimas nuvargins.

4.    Kai pamatysite, kad pasiūlyti žaisliukai jau pabodo – pirmuosius paimkite, vietoje jų duokite keletą kitų.

5.    Nepamirškite pagirti atžalos už savarankiškumą: sudėjo kaladėles į dėžutę, sudėliojo raštą iš margaspalvių dėlionės gabalėlių, sukrovė konstruktoriaus detales į mašinos priekabą – girkite, girkite ir dar kartą girkite. Ir pabrėžkite, kad tai – jo nuopelnas, tai atliko jis pats, be suaugusiųjų pagalbos!


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų