• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnietis Adomas Bukauskas pranešė, kad jam vėl teko grįžti į ligoninę. Kaip pats tikina, ši hospitalizacija nėra nieko blogo – tai paskutiniai žingsniai užbaigiant gydymą po traumos, patirtos prieš penkerius metus. Jis pabrėžia, kad medikų priežiūra puiki, priekaištų neturi.

Vilnietis Adomas Bukauskas pranešė, kad jam vėl teko grįžti į ligoninę. Kaip pats tikina, ši hospitalizacija nėra nieko blogo – tai paskutiniai žingsniai užbaigiant gydymą po traumos, patirtos prieš penkerius metus. Jis pabrėžia, kad medikų priežiūra puiki, priekaištų neturi.

REKLAMA

Adomas leido tv3.lt pasidalyti jo įrašu apie operacijos eigą ir netikėtą reakciją.

Įvyko anafilaksinis šokas

„Tik šiandien grįžau į palatą iš reanimacijos. Operacija jau buvo besibaigianti, užsiuvinėjo, tačiau kadangi buvau netekęs kraujo, pradėjo lašinti donoro kraują. Tuomet, kaip jie įtaria, mano organizmas sureagavo į tam tikras donoro kraujo medžiagas. Įvyko anafilaksinis šokas.

Spaudimas nukrito iki maždaug 80–70. Mane gaivino: girdėjau viską, bet nieko nemačiau, jaučiau tik aplinkos garsus. Suleido adrenaliną ir pavyko mane sugrąžinti į sąmonę. Taip viskas įvyko.

REKLAMA
REKLAMA

Operacija prasidėjo pirmą valandą dienos, turėjo trukti valandą. Atsibudau penktą, tada pervežė į reanimaciją. Procedūra vyko senoje operacinėje, kuri jau netrukus bus renovuojama – žalių plytelių aplinka tikrai nejauki. Tačiau reanimacijoje – visiškai kitas lygis: laukia renovacija, o jei nukrenta kvėpavimo kaukė ar nuo piršto nuslysta sensorius, iškart suveikia signalai, personalas sureaguoja akimirksniu. Technologiškai matosi didelė pažanga.

REKLAMA

Dabar esu vienvietėje palatoje. Per dvi savaites turėčiau pagyti, pagulėti ant šono – ir viskas. Penkerių metų gydymo kelias pagaliau bus baigtas.“

„Iš tiesų gyvenu linksmai“

„Tiems, kurie aukoja kraują: žiūrėkite, ką aukojate, nes kartais nuo to gali prasidėti anafilaksiniai šokai.

Kartais žiūrint į mano istorijas gali susidaryti įspūdis, kad gyvenu tik ligoninėse, jog man blogai ir niekur negaliu ištrūkti. Tada atrodo, kad mano gyvenimas – toks stumdomasis, besiskundžiantis lavonmaišis. Tačiau iš tiesų gyvenu linksmai ir visai neblogai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų