Žvirblienės žinia norintiems „Sputnik“ vakcinos: jos alternatyva – „Johnson & Johnson“

Pirmadienį, siekdami pagerinti visuomenės pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina, ja pasiskiepijo dalis šalies vadovų. Bene labiausiai vengiantys šios vakcinos yra Visagino gyventojai, kur nepanaudota liko beveik 800 skiepo dozių. Taip pat viešojoje erdvėje daugėja žmonių, norinčių skiepytis rusiška „Sputnik“ vakcina, pasisakymų.

Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Visagino meras Erlandas Galaguz ir profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė.

Mere, tiek jūsų miestas, tiek Vilnius yra prie tų, kurie nerodo gerų rezultatų ir atrodo, kad situacija po truputį darosi net prastesnė. Kaip jums atrodo, kodėl taip yra? Kodėl jūsų mieste situacija negerėja?

E. Galaguz: Aš galvoju, kad greičiausiai čia yra keletas faktorių. Visų pirma, tai pavasaris, tai tokių ligų susirgimai yra kažkaip siejami su sezoniniais dalykais, o kitas, kas, mano supratimu, yra pagrindinis dalykas, tai šios savivaldybės yra vienos iš tankiausiai apgyvendintų savivaldybių. Mūsų savivaldybėje gyventojų tankis, berods, yra Lietuvoje pats didžiausias.

Ponia Aurelija, kaip jums atrodo, ar iš tikrųjų tankis yra svarbus dalykas, kalbant tiek apie Visaginą, tiek apie Vilnių?

A. Žvirblienė: Lietuvoje mes neturime tokių labai tankiai apgyvendintų miestų, kaip Niujorkas ar Šanchajus, bet aišku, jeigu žmonės bendrauja, kad ir gatvėse, tai yra tam tikra viruso perdavimo rizika. Bet aš nemanau, kad tai būtų pagrindinis dalykas.

Dabar jau pavasaris prasidėjo, tai jis turėtų kažkiek padėti tą virusą pažaboti, nes žiema yra pats sunkiausias metas šiems virusams. Tai nežinau, gal kažkokie kiti veiksniai, gal žmonės daugiau bendrauja, gal yra didelė dalis žmonių, kurie, pavyzdžiui, netiki virusu, kas iš tikrųjų irgi yra labai svarbus veiksnys, jeigu virusas plinta. Kadangi žmonės netiki, tai ir nesilaiko tų taisyklių, kurios yra reikalingos.

REKLAMA

Turime tam tikrą problemą, kad tam tikrose savivaldybėse skiepų atsargų yra pakankamai nemažai. Viena iš tokių buvo minima ir Visagino. Sakykite, mere, iš tikrųjų daug pas jus tų atsargų, kiek jų turite, ar išnaudojate jas?

E. Galaguz: Jeigu kalbame apie „AstraZeneca“, tai kiek esame gavę, tiek šiai dienai ir sandėliuojame. Ledai pajudėjo po penktadienį priimtų Vyriausybės sprendimų, šiandien mes jau skiepijome pirmuosius dešimt pareigūnų, policijos atstovų, kurie nepateko į tą prioritetinių asmenų skiepijimo sąrašą. Tai liko dar 790 „AstraZeneca“ dozių.

O kodėl žmonės „AstraZeneca“ nesiskiepija? Kitomis, tarkim „Pfizer“, skiepijasi Visagino gyventojai?

E. Galaguz: Taip, visos „Pfizer“ siuntos, kurios buvo gautos, jos visos yra paskiepytos ir mes turime virš 800 žmonių pasiskiepijusių.

O pasako gyventojai nuomonę, kodėl „AstraZeneca“ nesiskiepija? Bijo kažkokių šalutinių poveikių, tiesiog nenori, kur problema?

E. Galaguz: Tame ir yra problema, kad visos žiniasklaidos priemonės, aš noriu priminti, kad ir ta nekokybiška siunta, kuri buvo grąžinta, irgi suveikė ir, aišku, tas sustabdymas praeitos savaitės tikrai labai veikia visuomenės nuomonę ir žmonės tiesiog prisibijo.

Bet ar jūs tik praeitą savaitę gavote „AstraZeneca“ vakcinų? Turbūt ir anksčiau gaudavote, teisingai suprantu? Dar ir anksčiau žmonės nesiskiepijo, dar prieš tą skandalą. Tai kodėl tada nesiskiepijo?

E. Galaguz: Tai nuo pat pradžių buvo netinkama komunikacija, mano supratimu, ir kaip minėjau ta pati siunta, kuri buvo grąžinta, irgi turbūt buvo prieš kokias dvi ar tris savaites.

Ponia Aurelija, ar tikrai galima sakyti, kad „AstraZeneca“ yra prastesnė ar sukelianti daugiau šalutinių poveikių negu kitos vakcinos? Kiek teko girdėti „Pfizer“ sukelia tiek pat tų kraujo krešulių, poveikių, jei taip galima sakyti, nes paskiepijama milijonai žmonių, o kraujo krešulių skaičiuojama turbūt tik dešimtimis. Kaip iš tiesų yra?

REKLAMA

A. Žvirblienė: Kaip ir sakė Europos vaistų agentūra, nėra jokių pagrįstų mokslinių įrodymų, kad ta vakcina sukeltų daugiau pašalinių poveikių, kurie keltų nerimą ir keltų susirūpinimą, tai ta vakcina iš tiesų yra komunikacijos auka, nes dar ir klinikinių tyrimų metu, kai buvo trečios fazės klinikiniai tyrimai, iš tos vakcinos buvo tam tikrų netikslumų, buvo palyginti nedidelė grupė vyresnių asmenų įtraukta į klinikinius tyrimus. Todėl irgi nebuvo tokio aiškaus atsakymo, ar tikrai vyresniems žmonėms šita vakcina yra taip pat veiksminga kaip jaunesniems žmonėms.

Žodžiu, su ta komunikacija visą laiką buvo tam tikrų problemų, bet tai, kas įvyko dabar su tais nepageidaujamais reiškiniais, nepageidaujamom reakcijom, iš tikrųjų labai stipriai pakenkė šitos vakcinos reputacijai ir turbūt sunku paskui įtikinti žmones, kad ta rizika yra nei kiek ne didesnė negu kitų vakcinų. Bet moksliniai duomenys tą ir parodo, kad ta rizika yra minimali ir vakcinos nauda neabejotinai persveria bet kokią, kad ir mažiausią riziką.

Na iš tikrųjų, žmonės ne tik nepasitiki kai kuriomis vakcinomis, bet kai kurių ir nori, tačiau negauna. Pone Erlandai, teko girdėti, kad jūsų žmonės mieliau rinktųsi „Sputnik“ vakciną negu „AstraZeneca“. Iš tikrųjų taip yra?

E. Galaguz: Ne, aš negalėčiau to teigti. Galbūt kažkas yra išsakęs tam tikrą nuomonę ar „Facebook“ tinkle, ar gatvėje, bet tokio nusistatymo tikrai nėra.

Bet jei žmonės šneka, tikėtina, kad to ir norėtų. Jūs galvojate, norėtumėte, jeigu būtų galimybė, tokia vakcina skiepyti gyventojus? Nes iš tikrųjų vis dažniau kalbama apie tai, kad jeigu Europos vaistų agentūra patvirtins tokią vakciną, tai galbūt kai kuriems regionams, kurie to norėtų, tai gal ir nupirktų šitą vakciną.

E. Galaguz: Matote, jeigu tai būtų tikrai patvirtinta vakcina, tokią pasiūlą galėtume ir siūlyti. Bet visada laikomės pagrindinės taisyklės – gyvename Europos Sąjungoje, gyvename Lietuvoje ir gyvename pagal tas taisykles, kurios yra patvirtintos ir galiojančios pas mus. Todėl atsakymas toks: jeigu ta vakcina būtų irgi patvirtinta, jeigu būtų galimybė tokia, tai neabejotinai, siekiant pažaboti šitą pandemiją, būtų siūlomos visos galimybės.

REKLAMA

Sakykite, profesore, kodėl Lietuva nepasitiki „Sputnik“ vakcina? Yra tam tikrų priežasčių, leidžiančių manyti, kad ji gali būti neefektyvi, netinkama, dar kažkas?

A. Žvirblienė: Iš tikrųjų, iki šiol trūko duomenų apie šią vakciną ir buvo remiamasi vien tik mokslinėmis publikacijomis ir buvo tam tikri ekspertų pastebėjimai, kad jose duomenys nėra visai patikimi, kad trūksta tam tikro tikslumo ir priėjimo prie pradinių duomenų, kas yra būtina skelbiant publikaciją. Žodžiu, tikrai tų duomenų trūko ir visi tie klausimai bus atsakyti, kai vakcina bus užregistruota – jei ji bus užregistruota.

Šiaip, kas yra žinoma apie tą vakciną, tai yra žinomas jos formatas. Tai yra tokia pati platforma kaip „AstraZeneca“ vakcinos, tik yra naudojamas kitas adeno virusas. Ir dar gal reikėtų žmonėms priminti, kurie kartais galvoja, kad šita vakcina yra tokia tradicinė vakcina, kuri naudojama daugelį dešimtmečių, bet iš tikrųjų tai irgi yra naujoviško formato vakcina ir jos sudėtyje yra modifikuotas adeno virusas su įterptu koronaviruso genu.

Tai ji yra labai panaši į „AstraZeneca“ vakciną ir dar labiau panaši į „Johnson & Johnson“ vakciną, nes naudojamas yra tas pats žmogaus adeno virusas. Tai žodžiu, bus pasirinkimas labai panašios į „Sputnik“ vakcinos, tai bus „Johnson & Johnson“ vakcina, kuri yra jau užregistruota.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
b
baisu
2021-03-23 20:27:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kazkaip baisiai skamba-''sudėtyje yra modifikuotas adeno virusas su įterptu koronaviruso genu'',ir vel genu inzinerija......
Atsakyti
-4

R
Russ
2021-03-23 21:39:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai, kad rusai pirmi sukūrė vakcina. Klausimas, kas nuo ko kopijavo ?
Atsakyti
-6

w
wesa
2021-03-23 20:05:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Zvirbliene! isikisk ta sampuna sau tarp... kazkaip skirtingi efektyvumo koeficientai. Norintiems merso alternatyva zazas!
Atsakyti
-11

SKAITYTI KOMENTARUS (24)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų