Žiema džiugino ne visus: kai kur duso žuvys, prasčiausia padėtis – Kėdainiuose

Ledui sukausčius vandens telkinius ir gausiai pasnigus, šviesa pro tokią dangą neprasiskverbia ir vandenyje sutrinka gamtos procesai. Aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai periodiškai tikrina telkinius ir stebi situaciją. Kai kur deguonies kiekis drastiškai krenta ir jau artėja prie kritinės ribos. Blogiausia padėtis Kėdainiuose, kur jau vyksta gelbėjimo darbai.

Rankose specialus aparatas termooksimetras ir grąžtas – taip apsiginklavę aplinkosaugininkai brenda per pusnis į Girelės tvenkinio vidury prie Kaišiadorių – matuoja deguonies kiekį.

„Deguonies kiekis ištirpęs yra 10 ir daugiau miligramų litre tai rodo gerą situaciją, kai vadovaujantis teisės aktais ir mokslininkų rekomendacijomis žemiau 4 jau reikėtų imtis priemonių, o kritinė situacija 2 miligramai litre“, – sako Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

Deja, situacija gali pasikeisti per dieną, taip nutiko Kėdainiuose, kur jau siunčiama nerimo žinia. Žvejų ir medžiotojų draugija kartu su asociacija „Gamtos parkas“  kasdien tikrina atviresnius telkinius.

„Apie 30 cm yra, ledas storas, sniego danga – deguonies gali būti trūkumas“, – pasakoja medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Babėnų karjere deguonies kiekis per dieną sumažėjo perpus ir sparčiai artėja prie kritinės ribos. Kai tokios oro sąlygos, nėra saulės, dienos apniukę ir dar sninga, situacija telkiniuose esą blogėja akimirksniu.

„Prieš dvi dienas buvo matuota, rodė parametrai geri – 6.8 buvo, šiandien tokiam orui nusprendėme patikrinti. Matome užfiksavo kad 3.2 ir 3.3“, – teigia asociacijos „Gamtos parkas“ vadovas Gytis Gaubys.

Kėdainiškiai jau imasi gelbėjimo darbų, naudos ir specialias deguonies tabletes tinkančias mažesniems vandens telkiniams.

„Pradžioje bus vežami benzininiai vandens siurbliai, pumpuojamas vanduo prisotinant deguonį, o tolimesniuose taškuose naudosime deguonies tabletes, kurios sudaro tam tikras deguonies erdves, kad žuvys galėtų į tas vietas būriuotis ir išgyventi“, – kalbėjo G. Gaubys.

REKLAMA

Pirmieji pavojų dažnai pamato ir žvejai – išgręžus eketę žuvys plūsta prie jos gaudydamos kiekvieną deguonies prisotinto oro gurkšnį.

Pamačius dūstančias ar jau gaištančias žuvis iš karto būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba informuoti aplinkosaugininkus. Gręžiamos eketės gelbsti tik minimaliai.

„Pirminė pagalba, kuri nereikalauja didelių išlaidų – sniego valymas, kad šviesa patektų iki vandens, kita geras dalykas, aeratorių statymas ant ledo, jie išpumpuoja vandenį jis prisisotina deguonies ir suteka atgal į telkinį“, – sako D. Jurevičius.

Šiemet gerokai spustelėjęs šaltukas sukaustė visus ežerus ir dalį upių, kai kur ledo storis apie trisdešimt centimetrų, o dar ir sniego tiek pat ant viršaus pridrėbė – saulės spinduliai neprasiskverbia pro kone pusmetrio storio dangą.

Jeigu vandens telkinys neužmaitinamas papildomu vandeniu – šaltiniais, upeliais kažkokiais, tai tikrai deguonies kiekis mažėja ir galime sulaukti dusimo“, – pasakoja D. Jurevičius.

Sutrinka gamtiniai procesai – fotosintezė nevyksta, o puvimas sekina paskutinius deguonies likučius – tad jo vandenyje nebelieka.

„Vyksta natūralūs puvimo procesai, kurie tą deguonį esantį vandenyje pasisavina, ir jei to deguonies augalai sunaudoja daugiau negu pagamina, tai ir bus tas neigiamas balansas , metu gali kilti grėsmė žuvims“, – teigia aplinkosaugininkas Tomas Kantaravičius.

Sinoptikai prognozuoja, kad šaltukas laikysis dar kelias savaites, turėtume sulaukti ir sniego, tad aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai periodiškai tikrins deguonies kiekį vandens telkiniuose.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų