Tamsus, klampus ir atgyvena vadintas mazutas galbūt padės neįklimpti į dar vieną infliacijos liūną. To tikisi Vilniaus miesto savivaldybė, pasišovusi iš šildymo žaliavų vienam sezonui išbraukti brangias dujas ir jas keisti būtent mazutu. Vicemeras Valdas Benkunskas teigia, kad savivaldybė jau turi preliminarų atsakymą, kiek sostinės gyventojams ateinantį sezoną kainuos radiatorių šiluma.
„Jeigu pernai vidutinė šildymo kaina būtų 8,63 ct/kWh, mūsų prognozuojama preliminari kaina būsimam šildymo sezonui yra 8,35 ct/kWh. Praktiškai tas pats, bet pagrindinė žinia – šildymas neturėtų brangti, galbūt bus šiek tiek pigesnis“, – tikina V. Benkunskas.
Naujesnės statybos dviejų kambarių buto šildymas pernai Vilniuje kainavo maždaug 70 eurų, taigi, panaši suma esą išlikti turėtų ir ateinantį sezoną. Senuose nerenovuotuose namuose sąskaitos, be abejo, gali būti ir dvigubai didesnės.
„Gamtinių dujų atveju reikėtų pridėti 10 ct prie praeitų metų kainos, o mazuto kaina yra maždaug tokia, kokia pernai buvo gamtinių dujų kaina. Tai, imant kuro dedamąją, mazutas lieka tame pačiame lygyje kaip pernai gamtinės dujos“, – aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
„Jeigu degintume dujas už tokią kainą, šildymo sąskaitos galėtų didėti 2–3 kartus, lyginant su praeitu sezonu, kas būtų nesuvokiama“, – sako V. Benkunskas.
Tiesa, kainą dar gali koreguoti lengvatos šildymui dydis – praėjusį sezoną tarifas buvo nulinis, ar Vyriausybė ir šiemet padengs PVM-ą, dar nežino. Dalis vilniečių visgi labiau baiminasi ne dėl pinigų, o sveikatos:
„Kaip jau mano metų, labiau sutikčiau mažiau pavalgyti, bet pamokėti, kad mazuto nekūrentų. Lazdynams labai aktualu – vamzdžiai du prieš nosį.“
„Mazutas gamtai truputį kenkia, teršia daugiau.“
Specialistų nuomone, mažasieris mazutas orą teršia nežymiai – gerokai mažiau nei automobiliai gatvėse.
„Žinot, kai pajamos ne itin didelės, tai lai būna tas mazutas.“
„Jeigu vokiečiai prie anglių grįžta, gal ir mums reikėtų. Reikia žiūrėti, kaip geriau.“
V. Benkunsko teigimu, galutinė šildymo kaina paaiškės rugsėjį, tačiau mazuto kaina šiuo metu nekyla.
„Pradėdami šildymo sezoną mes turėsime užsitikrinę visą kiekį fiksuota kaina. Pirminiai pirkimai jau baigiami atlikti. Mazuto įsigijimas vyksta etapais, bent jau ateities sandoriuose mazuto kaina linkusi mažėti“, – teigia V. Benkunskas.
„Tikrai nebūtinai taip bus, nes daugelis miestų turi alternatyvų šildytis mazutu iš senovės. Tai praeitis, bet į tą praeitį visi pažvelgs darkart“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, į mazutą atsigręžti gali ir kiti Europos miestai, o tai reikštų išaugusį poreikį ir, žinoma, kainas. Visgi joms tikriausiai būtų toli iki to, kas dedasi dujų biržoje. Per maždaug porą savaičių dėl Rusijos karo ir grasinimų užsukti Europai dujas, jų kaina į viršų šovė kone penktadaliu ir šiandien pasiekė kone tris eurus už kubinį metrą. Tai itin prasta žinia tiems, kurie dujomis šildosi namus.
„51 centą mokėjome už šildymą dujomis praėjusį sezoną. Dabar vien biržoje kainuoja apie 3 eurus – šešis kartus brangiau dujos. Be kompensacijos vartotojus ištiks šokas. Dujos kainuoja per daug brangiai šiandien“, – tvirtina M. Dubnikovas.
Dabar gamtinių dujų kaina siekia 77 centus už kubinį metrą, jau pritaikius pusės euro valstybės kompensaciją. Energetikos reguliavimo taryba kainas perskaičiuos metų pabaigoje. Ar ir kokias kompensacijas Vyriausybė skirs šildymo bei elektros kainoms kompensuoti, valdžia vis dar tyli. O štai Finansų ministerijos atsakymas:
„Intensyviai stebime tarptautinę situaciją. Matome vykstančius procesus, todėl artimiausiu metu sugrįšime su pasiūlymais, kurie būtų orientuoti į pagalbą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.“
Pasak M. Dubnikovo, Lietuva gali guostis bent tuo, kad dujų nepritrūks. Tačiau trūksta to, kas itin aktualu daugeliui Lietuvos miestų išskyrus sostinę – biokuro. Kaip ir kita žaliava, jis irgi brangsta.
„Gaila, jo sąnaudos neišaugo 3 kartus, bet, matyt, pasinaudojant energetikos krize, tai reguliuoja tik rinka ir nėra valstybės įtakos, biokuras irgi pabrango 3–4 kartus. Aišku, jo kaina nepalyginama su gamtinėmis dujomis, jis daug pigesnis už tą patį mazutą. Bet jo trūksta“, – teigia V. Lukoševičius.
Kol kas biokuras brangsta 2–3 centais už kilovatvalandę.
„Gali praeiti kelios dienos ir matysime biokuro, mazuto ir kito kuro brangimą. Ko gero, kiti miestai irgi patirs stresą dėl šildymo kainų pokyčio“, – kalba M. Dubnikovas.
Lietuva iš biokuro pasigamina apie 75 proc. centralizuotos šilumos.
Suprantama, kad jie neša šilumos tinklams premijas ir atostoginius, bet gyventojams ir taip gana. Gal taupyti pradėkite nuo savo ūkio, už kurį visi sumokame jums už darbą ir priežiūrą??
