Politologų teigimu, Skvernelis priverstas laviruoti. Mat siekia įsiteikti Lenkijos valdantiesiems, tačiau kartu ir neišsižadėti europinių demokratijos vertybių.
Įprastai vyriausybė posėdžiauja sovietiniuose ministrų kabineto rūmuose, tačiau šiandien premjeras Skvernelis šeimininkauja Valdovų rūmuose. Čia jis sutinka iš Varšuvos su didžiule ministrų palyda atskridusį Lenkijos premjerą Tadeušą Moravieckį. Iki Seimo rinkimų belikus trims savaitėms, Valdovų rūmuose tarp senovinių gobelenų įsitaisęs premjeras Skvernelis nevengia pompastikos ir giriasi per ketverius premjeravimo metus pakėlęs santykius su Lenkija į iki šiol neregėtas aukštumas.
„Asmeniškai, Mateušai, Jums dėkoju. 4 metai buvo ypač produktyvūs ir rezultatyvūs“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Premjeras taip reklamuodamas save ir vyriausybę mato naudą. Vyriausybės reitingai šlubuoja, pasitikėjimas mažėja. Ar duos tai premjerui naudos, sunku pasakyti, bet bandymų matome“, – pasakoja apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Lenkijos premjeras taip pat negaili liaupsių Lietuvos premjerui.
„Mūsų dviejų balsai kartu bus stipresni negu po vieną. Vienas plius vienas Europos Sąjungoje lygu trims. Dėkoju už bendradarbiavimą“, – teigia Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Premjerai nesutarimus stumia į šalį ir tvirtina radę bendrą kalbą visais svarbiausiais saugumo, ekonomikos, tautinių mažumų klausimais. Nors koronaviruso pandemijos pradžioje lenkai neįsileido namo automobiliais norinčių grįžti tūkstančių lietuvių ir jiems teko grįžti aplinkkeliais per kitas šalis, premjerai žavisi vienas kito kova su koronavirusu ir dėl jo kilusiais ekonominiais sunkumais.
Abi vyriausybės remia Baltarusijos žmonių siekį gyventi demokratinėje valstybėje ir ketina reikalauti Europos sąjungą patvirtinti Lenkijos siūlomą finansinės paramos planą Baltarusijai. Morawieckis žada remti lietuvių vairuotojų skundus dėl jų verslo ribojimo Vakarų Europoje. O Skvernelis remia Lenkiją jos ginče su Europos Sąjunga dėl teismų nepriklausomumo.
„Nėra vienos pusės teisios, įsiklausykite, derėkitės. Negalima sakyti, kad jei ne, bus sankcijos Lenkijai. Mes tam niekada nepritarsime ir nesutiksime“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tokia Skvernelio retorika, anot politologų, rodo jo mėginimus laviruoti tarp europinių vertybių ir siekio nesugadinti santykių su strategine partnere.
„Tiesiog laviruoja. Būtų keista, jei vyriausybės vadovas, prezidentas nerodytų viešos paramos Lenkijai. Bet ir negirdime, kad mūsų politikai nesutiktų su ES vertybėmis, įstatymo viršenybe“, – sako politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Šį Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių susitikimą Skvernelis vadina istoriniu abiejų vyriausybių bendru posėdžiu, pirmą kartą vykstančiu modernios Lietuvos istorijoje. Esą Valdovų rūmai tam tinkamiausia vieta. Tuo metu lenkai susitikimą vadina tiesiog konsultacijomis.
Na, o istorikų teigimu, paskutinis panašaus lygio abiejų valstybių vyriausybių posėdis vyko prieš 230 metų, tiesa, ne čia, o Gardine.
„Lenkija buvo vedantis partneris, tad bendrų oficialių Seimų, vyriausybės posėdžių čia nebūdavo. Bet su valdovais atvykdavo artimiausi senatoriai, ministrai ir Lenkijos, bet daugiau neoficialūs ar oficialūs, bet siauresniame rate posėdžiai, pasitarimai“, – pasakoja Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Su Lenkijos premjeru šįryt susitiko ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas priminė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys sutarė dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir pakvietė Lenkiją prisidėti prie šios iniciatyvos. Susitikimo dalyviai sutarė smerkti Astravo atominės elektrinės veiklos pradžią, boikotuoti jos gaminamą elektros energiją ir šį klausimą nuolat priminti kitų ES šalių lyderiams.