Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos. Tačiau pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tai kenčia ne tik paprasti lietuviai, bet ir šalies verslai.
Europos Centrinio Banko duomenimis, Lietuva ir Estija yra brangiaiusiai besiskolinančios šalys Europos Sąjungoje. Tiesa, V. Janulevičius sako, kad tai nėra tiesiog bankų godumas.
„Geopolitinė rizika yra priežastis numeris vienas šiai dienai. Praeityje kai kurios valstybės labai pasitarnavo tų pačių rusiškų pinigų plovimui. Mes tai žinome – tie skandalai buvo labai dideli ir uždėjo ant mūsų papildomą patikrų etiketę. Nors Lietuva nebuvo įpainiota į tą reikalą – tai buvo Latvija ir Estija – bet vis tiek, paukščiukas uždėtas ir mums“, – kalbėjo vienas didžiausių šalies verslininkų.
Lietuvos verslams koją kiša ir visai šalia verdantis Rusijos karas Ukrainoje. Mūsų šalies pozicija gaublyje itin atbaido norą čia investuoti.
„Rizika tokia, kad anksčiau ar vėliau Lietuva gali įsivelti į konfliktą, kadangi yra pafrontės valstybė, gali „netyčia“ atskristi paleista raketa ir kažką sugriauti, o tada prasidės atsakomieji veiksmai. Jei prasidės kontaktas, jis prasidės ten, kur yra siena, kur yra riba – ar su NATO, ar su kažkuo.Ta riba yra pas mus.
Reikia suvokti, kad esame arčiausiai viso to, todėl rizika mums yra didesnė nei Lenkijai, nors ten investicijos irgi mažėja“, – sakė V. Janulevičius.
Lietuva – izoliuota valstybė
Labiausiai Putino karas Lietuvos verslus paveikė pernai. Iki šiol buvusi tranzitine šalimi, valstybė dabar turi sukti galvą ir ieškoti naujų tiekimo grandinių.
„Visa Lietuvos ekonomika buvo sutvarkyta maždaug taip, kad tai yra tranzitinė šalis. Daug ką vežame pro save – geležinkeliai, Klaipėdos uostas – ir atsivežame savo žaliavas. Iš Ukrainos, iš „Azovstal“ iki karo judėjo didžiausias kiekis statybinio metalo. Tiesus traukinys – paros, dviejų reikalas – kirto Baltarusiją ir atvažiavo pas mus.
Neliko „Azovstal“, neliko plieno pramonės, neliko baltarusiškų trąšų, neliko baltarusiško metalo, rusiškos medienos, baltarusiškos medienos – to viso neliko. O buvo paskaičiuota taip, kad daugumos stambesnių įmonių žaliavos ateina iš Rytų, čia yra perdirbamos ir mes parduodame Vakarų produkcijai.
Šiai dienai ta logistinė grandinė neveikia visai ir gali būti, kad išvis pilnai sustos. Dar kol kas kažkiek eina. <...> Mes patampame gana izoliuota valstybe, nes Rytų pas mus praktiškai nėra ir tikėtina, kad ilgai nebus“, – teigė V. Janulevičius.
Anot pramoninkų konfederacijos prezidento, dabar vyksta didžiulis struktūrinis lūžis ir tai, kad praėjusius du metus Lietuvos pramonė parodė pačius geriausius rezultatus, leidžia sakyti, kad ir izoliacija kartais atneša gerų rezultatų.
„Taip, kaip laikomės iki šiol – sakyčiau, kad laikomės puikiai, nepaisant mūsų susitraukimo. Prognozavau žymiai didesnį susitraukimą.
Aišku, jis gali ateiti ateinančiais metais arba šią žiemą. Manome, kad pasėdimas vis tiek bus. Jei ne šiais, tai kitais metais. Tikėtis kažko geresnio galime tik kitų metų gale“, – prognozavo konfederacijos prezidentas.
Išeiti iš Rusijos neįmanoma?
Kiek labiau paplušėti ir ieškoti naujų ryšių Lietuvos verslai turi ir dėl valstybinio principingumo. Anot V. Janulevičiaus, nuo Rusijos atsiribojo didžioji dalis šalies verslininkų, nors iš ten išeiti yra praktiškai neįmanoma.
„Jeigu turi akcijų, turi patvirtinti centrinė valstybinė įmonė, kad tau leistų jas parduoti arba net padovanoti už dyką. Daugelis formaliai dar gali skaitytis, bet lietuviai ten veiklų nevykdo.
Gal liko kelios įmonės, kurios dar vykdo kažkokią veiklą tam, kad neprarastų pinigų ir tolygiai, gražiai išeitų. Netgi vokiečių didieji gigantai tik dabar pradeda išeidinėti, bet žinome, kad dideji prancūzų, amerikiečių prekybos tinklai ten yra“, – sakė V. Janulevičius.
Paklaustas, kaip žiūri į kaltinimus Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kurio įmonė „Vičiūnai“ vis dar veikia Rusijoje, V. Janulevičius daug komentuoti nesiryžo.
„Aš manau, kad Kauno merą geriausiai pakomentuotų jis pats. Manau, kad išeiti ir atgauti pinigus nėra jokių šansų, turi eiti į kažkokį tolygų išėjimą. Aišku, gal ir nėra noro, nes skaičiau, kad pernai ir pelno buvo sugeneruota gana nemažai“, – kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas.
Visą naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktoriaus Artūro Anužio pokalbį su Vidmantu Janulevičiumi žiūrėkite straipsnio pradžioje.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
