Rusų karius Belgorodo srityje gainioja generolas Aleksandras Lapinas, kadaise Putino nušalintas dėl gėdingo pralaimėjimo Charkivo srityje. Dabar jis kažkodėl eina gatvės viduriu, o kariai slepiasi patvoriuose.
Visas cirkas tik dėl vaizdo. Mat aplink nei šūvių aido, nei sprogimų. Bet juk reikia parodyti, kaip esą priešą iš Belgorodo srities vijo.
O partizanų pėdos jau ataušę. Atlikę užduotį Rusijos teritorijoje jie skelbia grįžę į Ukrainą.
Partizanai neigia praradę 40 ar net 70 karių, kaip bando girtis Maskva, nepateikdama svarių įrodymų, tik kažkokių kūnų vaizdus prietemoje.
Visa tai ne tik neguodžia rusų, kurie vis labiau jaučia karo pasekmes:
„Tokio, kiek gyvenu čia, nesu matęs.“
Partizanai sako Rusijoje pasiekę savo tikslų: sunaikinę mechanizuotą rusų karių kuopą, pasiuntę žinią opozicijai, kad realu priešintis Putino režimui ginklu, o Kremliui ir vietinei maskolių valdžiai sudavė stiprų psichologinį smūgį. Be to, anot pačių partizanų – ši operacija padės Kyjivui kontrpuolime.
„Savaime suprantama, Rusija turės permesti ten kažkiek karinių dalinių iš kitų vietų. Jei jie permes karius iš Ukrainos fronto – Ukrainai bus lengviau pulti ir vaduoti savo teritoriją“, – teigia „Rusijos laisvės legiono“ atstovas Aleksey Baranovsky.
Kremlius bando suktis iš apgailėtinos padėties ir skundžiasi neva Rusijos teritoriją atakavo amerikietiški ginklai. Rodo įtartinai švarius ir, anot kai kurių ekspertų, galimai jau anksčiau užgrobtus ir pačių rusų čia pastatytus amerikietiškus visureigius. Bet nepanašu, kad Vašingtonui tai keltų rūpesčių.
„Mes neskatiname ir neįgaliname smūgiuoti Rusijos viduje. Sakėme tai aiškiai. Bet taip pat sakėme, kad Ukraina pati sprendžia, kaip jai kariauti“, – tvirtina JAV valstybės departamento atstovas Matthew Miller.
O Ukraina, rodos, „trolina“ Rusiją. Mat, anot ekspertų, Tarptautiniame legione kovojantys rusų savanoriai į Belgorodą neįžengtų be Kyjivo žinios.
„Nors Kyjivas sako, kad su tuo nesusijęs, kad tai tik rusų savanoriai – bet juos kontroliuoja Ukrainos karinė žvalgyba. Jie priklauso nuo Ukrainos ginklų ir paramos“, – tikina politikos mokslininkas Mark Galeotti.
Viso šio fiasko fone – vėl be užuolankų, ir vėl keikdamas karinę vadovybę – prabilo samdinių kariaunos „Wagner“ vadeiva. Pripažino Ukrainos kariuomenę vieną galingiausių pasaulyje. Pareiškė, kad Bachmute žuvo 20 tūkst. jo samdinių. Ir perspėjo, kad Rusijai gresia revoliucija.
„Pirma pakils kariai, o po to jų artimieji pakils. Ir nereikia manyti, kad jų šimtai. Dabar jų dešimtys tūkstančių. O žuvusių giminaičių – neabejotinai bus šimtai tūkstančių“, – tikina „Wagner“ samdinių vadeiva Jevgenij Prigožyn.
Prigožinas atvirai pareiškė, kad Putino planas Ukrainoje žlugo. Tik pats Putinas toliau žaidžia didįjį planuotoją, o jo pakalikai jį guodžia.
Rodo Putinui 17 amžiaus prancūzų žemėlapius ir meluoja neva ten nėra Ukrainos, nors ji žemėlapiuose yra. O Putinas linksi galva ir toliau tiki turintis teisę į Ukrainą ir Krymą.
Tik štai kol Putinas svajoja – jo tiltas į Krymą skęsta dūmuose. Patys rusai skelbia neva čia rengia pratybas. Jei taip – panašu, kad nesaugiai jaučiasi svetimoje žemėje.
Rusai skundžiasi ir dronų ataka prieš jų naujutėlaitį žvalgybinį laivą „Ivan Churs“ netoli Bosforo sąsiaurio šiandien anksti ryte. Giriasi neva numušė visus tris vandeninius dronus, bet ar tai tiesa – kol kas informacijos per mažai.
Bet aišku viena – Vakarų parama Ukrainai stiprėja. O Prancūzijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad ir parama Lietuvai sustiprės per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
„Pirmiausia pažymėčiau priešakinės gynybos būtinybę. Taip pat oro ir priešraketinės gynybos svarbą“, – teigia G. Nausėda.
„Turime žengti toliau ir stipriau – investuodami į gynybos pramonę. Kad galėtume toliau remti Ukrainą“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron.
O Kinijos vasale tampančios Rusijos premjeras vieši Pekine ir bando užsitikrinti didesnę Xi Jinpingo režimo paramą. Maskvos ir Pekino prekybiniai santykiai stiprėja, tačiau Pekinas viešai atsisako remti Rusiją ginklais.
