Ekonomistai aiškina, kad tai Lietuvai gresia dar didesniu nedarbu. Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurios skundžiasi nerandančios norinčiųjų dirbti. Pramonės sektoriuje šiuo metu tuščios 6000 darbo vietų.
Vienoje Marijampolės kavinių darbuotojai, regis, pluša visu pajėgumu. Tačiau maisto tiekimas tik išsinešti neprilygsta įprastam tempui. Per karantiną kavinės apyvarta smuko 60 procentų.
„Išeitys yra paspartinti ir padidinti maisto tiekimo į namus paslaugą. O visa kita priklauso nuo mūsų klientų“, – sako kavinės direktorius Skirmantas Karosa.
Iš viso kavinė įdarbinusi 34 darbuotojus, tačiau didžioji dauguma dabar prastovose. Kas bus ateityje, vadovui prognozuoti sunku.
„Tikimės, kad darbuotojų nereikės atleisti, šiuo metu irgi neatleidę. Laukiam, kada galėsime pradėti vykdyti veiklą visu pajėgumu“, – tęsia maitinimo įstaigos vadovas.
Visgi, ne visos įmonės nusiteikusios pozityviai. Užimtumo tarnyba apklausė beveik 2,5 tūkstančio Lietuvos darbdavių ir net dešimtadalis jų neatmeta galimybės, kad šiemet, neatlaikius pandemijos gniaužtų, dalį darbuotojų gali tekti atleisti.
„Sunkiausia padėtis smulkesnėms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų. Jų nuotaikos pesimistiškesnės. Ir ryškus sektorius, kuris išsiskiria, yra paslaugų sektorius“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
Tiesa, smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė prognozuoja, kad darbuotojus atleis tikrai ne dešimtadalis, o dar daugiau įmonių.
„Nebūčiau tokia optimistė. Šiandien neveikia apie 90 tūkst. smulkių ir labai mažų įmonių, tai manau, kad atleidimai bus didesni. Prognozuoju, kad bus apie 20 proc. visų veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių“, – sako tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus, tokios darbdavių nuotaikos nieko gera nežada.
„Žinoma, kad tai yra daug ir tai rodo pesimistines nuotaikas, kurios būdingos verslui. (…) Tai blogai paveiks ekonomiką, nes turėsime augantį nedarbo lygį, didėjantį pareikalavimą nedarbo išmokoms“, – kalba jis.
Jau dabar darbo Lietuvoje neturi beveik 280 tūkst. žmonių, t. y., 16 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Dar prieš metus šis skaičius siekė tik 6 procentus.
„Greičiausiai, papildys tų veiklos sričių sferų, kurioms taikomi didžiausi apribojimai – kultūra, pramogos, sportas, laisvalaikis“, – aiškina A. Bartkus.
Žinoma, ne visiems atleidimai savaime reiškia bedarbio duoną. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad darbuotojams kaip niekad teks išmokti būti lankstiems ar net ryžtis keisti profesiją.
„Atlaisvinus ekonomiką dalis susiras darbus, bet dalis, tikėtina, nesusiras, nes ekonomika po šios pandemijos bus kitokia. Didžiausias iššūkis, ne tik Lietuvai – kaip tuos darbuotojus perkvalifikuoti, perkelti iš vieno sektoriaus į kitą“, – įsitikinęs ekonomikas Žygimantas Mauricas.
Visgi, ne visiems tai paprasta.
„Kultūros ar pramogų sektoriuje dirbantys asmenys tikrai netaps per vieną minutę statybininkais ar sunkvežimių vairuotojais“, – sako A. Bartkus.
Tačiau niūrios nuotaikos lanko ne visas įmones. Štai Šiauliuose įsikūrusi viena didžiausių Europoje dviračių gamintojų ne tik neatleido nė vieno iš 500 darbuotojų, bet ir priėmė naujų. Ir planuoja kviestis dar.
„Ką tik pasipildėme pakankamai stipriai, priėmėme apie 70 naujų darbuotojų, ateitis atrodo gražiai, esam numatę pakankamai nemažas investicijas ir kitiems metams“, – džiūgauja „Baltik vairo“ direktorius Žilvinas Dubosas.
Dviračių žmonėms, matyt, reikės visada. Tiesa, sėkmę gamybos įmonėms lemia ir tai, kad per karantiną dirbti jos gali, nes tiesiogiai nekontaktuoja su klientais. „Baltik vairas“ veiklą buvo nutraukęs tik trims savaitėms pavasarį. O būtent Lietuvos pramonės sektorius pandemijos metu klesti. Pernai tokios įmonės eksportavo daugiausiai produkcijos per visą nepriklausomybės laikotarpį.
„Mūsų įžvalgos tokios, kad reikės darbuotojų. O mano žodžius patvirtina tai, kad šiandien nerandame 6000 darbuotojų būtent pramonės sektoriuje. O žinome, koks didelis bedarbystės procentas visoje Lietuvoje. Kai pasižiūri Vilnių – 4,6 proc. Kai pasižiūri visą Lietuvą – tai 16 proc.“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pramonininkų konfederacijos vadovas pabrėžia, kad be darbo tikrai neliks aukštos kvalifikacijos darbuotojai – tik smulkiojo verslo tai neguodžia.
„Smulkusis ir vidutinis verslas yra pasirengęs daug geriau, nei kažkas galvoja. Aš niekaip nesuprantu, kodėl neleidžia dirbti mažoms parduotuvėms, knygynėliams, paslaugoms, paslaugoms, kur yra vienas pardavėjas ir vienas paslaugos teikėjas. Šito dalyko nesuprantu“, – kalba tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Beje, Užimtumo tarnybos apklausti darbdaviai nemato didelių galimybių ir didinti algas.
„Tik kas penkta įmonė planuoja darbo užmokestį didinti. Tuo metu pernai prognozės buvo, kad beveik kas antra įmonė planavo didinti darbo užmokestį“, – sako J. Zemblytė.
Dar apklausa atskleidė, kad beveik penktadalis įmonių šiemet planuoja mažinti investicijas.
