Nori palengvinti skiepijimą: žada laisvadienį, o popierių pildyti nebereiks

Skiepijimo naujovės Lietuvoje. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leis gyventojus skiepyti be raštiško sutikimo. Žmogui tiesiog užteks ateiti į vakcinacijos centrą – elektroninio ar popierinio sutikimo pildyti nereikės. Į priekį stumiasi ir dar viena naujovė: dauguma parlamentarų po pateikimo nusprendė svarstyti laisvadienio po vakcinacijos kitaip dar vadinamo „skiepadienio“ idėją.

Vakcinavimo centre gydytojai ne tik primena žmonėms, kiek laiko po skiepo negalima vartoti alkoholio, bet ir klausia eilės kitų su vakcinavimo saugumu susijusių klausimų. Ten kur klausimynai nėra elektroniniai, pildomos popierinės formos. Vienas iš dokumentų – sutikimas skiepytis.

„Jeigu iš medicininės pusės reikia, kaip ir ligoninėje prieš operacijas irgi apklausia, ar nealergiškas, skaitau, kad reikėtų“, – sako gargždiškis Arnoldas.

„Girdėjot, kad patys medikai skundžiasi. Daug tikrai popierių pildyti, kam teko skiepytis matėt, kiek yra įvairiausių formų, sutikimų. Tikslas – palengvinti, pagreitinti procesą vakcinacijos“, – pasakoja Seimo narys Aurelijus Veryga.

Seimas nusprendė supaprastinti skiepijimo procedūrą: priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia valstybės lygio ekstremalios situacijos ar karantino metu sumažinti popierizmo – žmonėms skiepijimo centruose nereikės nei elektroninių, nei popierinių sutikimų.

„Daroma prielaida, kad jeigu žmogus atėjo iki skiepijimo vietos, tai tokiu būdu išreiškia sutikimą“, – teigia A. Veryga.

Naują tvarką sugalvojo Seimo opoziciją, tačiau idėją atsisakyti dokumentų pildymo šiandien palaikė ir valdantieji.

„Tas tvarkos supaprastinimas yra logiškas. Žmonės, kurie eina skiepytis, neturės pasirašyti, perskaityti to viso sutikimo“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vakcinacijos centre, anot sveikatos apsaugos ministerijos, darbuotojai ir toliau privalės žodžiu arba raštu paklausti žmogaus keleto klausimų.

REKLAMA

„Tai yra tam tikri keli kontroliniai klausimai, kurie leidžia priimti sprendimą, ar tikrai gali būti žmogus vakcinuotas. Pavyzdžiui, paklausimas apie buvusias alergijas. Tai tokie dalykai išliks, nes jie padeda užtikrinti to skiepijimo saugumą“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.

Seimo nariai viliasi, kad nauja tvarka leis per ribotą laiką paskiepyti daugiau žmonių nei iki šiol. Galbūt net būtų galima skiepyti žmones automobiliuose taip, kaip šiuo metu vyksta kai kuriose užsienio šalyse.

„Kam teko stebėti vaizdus iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tai ten žmonės nuleidę automobilio langą, petį iškišę pro langą yra paskiepijami“, – pasakoja A. Veryga.

„Kodėl gi negalima, jeigu žmogus tikrai pasiryžęs skiepytis ir viską žino, jį paskiepyti sėdint jam automobilyje“, – teigia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Mašinose nepaisant to, kad nereikėtų pildyti dokumentų, vis tiek būtų sudėtinga organizuoti, gyventojai po skiepo vis tiek turėtų po skiepo palaukti 15 minučių. Reikėtų labai didelės erdvės, kur tos mašinos galėtų laukti 15 minučių“, – kalbėjo L. Galkus.

Siūlo laisvadienį po skiepo

Valdantieji po pateikimo Seime nusprendė svarstyti ir dar vieną opozicijos idėją: „skiepadienį“, papildomą laisvą dieną, kuri būti skiriama darbuotojo prašymu per tris paras po skiepo. Tokią teisę darbuotojus turėtų net jei jaustųsi gerai:

„Teisingai, reikia žmogui atsigauti po tokios.“

„Suserga, į darbą reikia eiti, manau, kad reikėtų.“

„Jeigu blogai jaučiasi, panašiai kaip biuletenis, tai gal panašiai galėtų veikti.“

„Tris dienas gulėjau, nebuvo visiškai jėgų, bet aš turėjau laisvas dienas tai man neprireikė.“

„Gal reikėtų. Vis tiek pašaliniai poveikiai jie reiškiasi.“

Darbdavys privalėtų suteikti vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

„Mes apeliuojam į pilietiškumą, į tai, kad reikia visiems ateiti skiepytis, o tikrai ir skeptikų, yra ir bijančių žmonių, kurie nežino pakankamai informacijos, toks laikinas sandoris, kad darbdavys tą skiepadienį suteiktų be jokių biurokratinių kliūčių, nereikėtų įrodinėti, kad tau yra blogai, truputį blogai, daug blogai“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.

REKLAMA

„Dabar bus „skiepadieniai,“ yra „mamadieniai,“ yra „tėvadieniai,“ „šunadieniai“ atsiras, nes gyvūnų gerovės įstatymą priėmėme“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

„Čia šiek tiek gal kvepia šiokiu tokiu populizmu, nes tų laisvų dienų mes turim masę, bet kodėl gi ne pradėti svarstyti galim“, – teigia Seimo narys Antanas Matulas.

Anot sveikatos ekspertų, kuo vakcinavimas spartesnis, tuo COVID-19 sergamumo rodikliai mažesni.

„Jeigu mes 40 procentų paskiepytų žmonių pasiektumėm Lietuvoje bent jau pirmomis dozėmis, tai jau būtų tikrai didelė paspirtis kovoje. Tikrai mes turėtumėm matyti ženklius sergamumo, mirtingumo ir visų kitų susijusių rodiklių mažėjimus“, – kalbėjo sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.

Dalis sveikatos ekspertų remia ir „galimybių paso“ idėją, kuri leistų persirgusiems, paskiepytiems ir COVID-19 testus atlikusiems gyventojams laisviau naudotis paslaugomis – eiti į restoranus, kavines, barus, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai. Tiesa, kiek laiko praėjus nuo skiepo žmogus būtų laikomas turinčiu imunitetą ir tokį galimybių pasą įgytų. 

„Po vakcinų ir pirmų dozių per keletą savaičių susidaro. Tai tie preliminarūs išaiškinimai yra, bet turi Vyriausybė vis tiek įsitvirtinti karantino nutarime“, – sako A. Armonaitė.

Lietuvoje bent pirmą vakcinos nuo COVID-19 yra gavę beveik 570-imt tūkstančių arba kas penktas šalies gyventojas.


Rašyti komentarą...
G
Gy
2021-04-20 21:03:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cia jau prievarta
Atsakyti
0

L
Lafa
2021-04-20 20:11:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Senjorai gaus ir skiepus, ir laisvadienius. Lafaaa!
Atsakyti
0

B
Ble
2021-04-20 20:30:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
"Žmonės, kurie eina skiepytis, neturės pasirašyti, perskaityti to viso sutikimo“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen."
Aisku,kam avinui zinoti,kad komplikaciju ar mirties atveju jis palieka pats kaltas,kad skiepijosi. Nes nei valstybe,nei daktarai ne uz nieka neatsako nei moraliai,nei finansiskai.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų