Lietuvos bankas prognozuoja algų kritimą, ekonomistai mano kitaip

Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai.

Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą. Ekonomikos atsigavimo ženklus fiksuoja ir Lietuvos bankas. Dar koronaviruso įkarštyje buvo prognozuojama, kad šalies ekonomika susitrauks daugiau kaip 11 procentų, tačiau dabar centrinis bankas tokias prognozes švelnina – esą – pirmąją koronaviruso šoko bangą Lietuva atlaikė geriau nei buvo tikėtasi.

Numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet kris kiek mažiau – beveik 10 procentų. Nepaisant švelnesnių prognozių jau skelbiama, kad darbuotojams mažės atlyginimai.

„Mes prognozuojame darbo užmokesčio sumažėjimą 2-3 procentais. Konkrečiai dabartinė prognozė yra 2,6procento. Kalbant apie kitus metus mes tikimės 2 procentų darbo užmokesčio augimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tačiau, pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, tokios Lietuvos banko atlyginimų prognozės per daug konservatyvios. Juolab kad karantino įkarštyje atliktos įmonių apklausos rodo, kad tik apie 10-20 procentų stambių šalies įmonių planuoja daliai darbuotojų mažinti atlyginimus, kitos bendrovės tik žada įšaldyti algas ar priedus prie algų. Pasak Maurico, šiemet netgi gali būti prognozuojamas nedidelis atlyginimų kilimas, priklausomai nuo sektoriaus.

„Manyčiau, kad nuo 2 iki 4 procentų. Tai yra toks realus scenarijus. Panašų, beje, prognozuoja Europos komisija ir Estijai, Latvijai šiek tiek mažesnį. Bet turint omeny, kad mes dar padidinome ir minimalų darbo užmokestį dalies darbuotojų atlyginimai pakils, nežiūrint to, kad tebėra ekonominis šokas. Tikrai daliai darbuotojų atlyginimas mažės ir ženkliai, tačiau vidurkis neturėtų būti blogas“, – pasakoja vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

REKLAMA

Atliktos apklausos rodo, kad karantinas labiausiai paveikė paslaugų ir statybos įmones. Nekilnojamojo turto bendrovės skaičiuoja, kad dėl koronaviruso būsto pardavimas sumenko net dešimčia kartų, sustojo nauji projektai. Lietuvos banko duomenimis, per karantino laikotarpį būsto paskolų srautas sumažėjo 30 procentų.

„Tai jeigu Vilniuje būdavo parduodama apie pusę tūkstančio butų per mėnesį, tai balandžio mėnesį buvo parduotas 51 butas, gegužės mėnesį 48 butai. Kaune balandžio mėnesį parduoti 5 butai, gegužės mėnesį nei vieno“, – teigia „Inreal" grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Lietuvos banko teigimu, nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas bei vidaus paklausa rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi.

Tiesa, „Eurostat” skelbia, kad metinis prekybos smukimas balandį Lietuvoje didžiausias Baltijos šalyse. Šį balandį palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko kone 18 procentų. Kai tuo tarpu Latvijoje – 9 procentais, Estijoje – 15 procentų.

„Nemaža dalimi tą smukimą lėmė, kad Lietuvoje buvo griežtesnės karantino sąlygos Lietuvoje, ypatingai lyginant su Latvija, kuri leido veiklą vykdyti ir didiesiems prekybos centrams, restoranams, kavinėms, tai Latvijoje tas kritimas siekė vos 9 procentus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas tikina, kad karantino pasekmes labiausiai pajuto skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Įpusėjus karantinui atlikta apklausa parodė, kad dešimtadaliui Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o penktadaliui – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams sumokėti.

„Su tokiomis finansinėmis problemomis susiduria tie žmonės, kurių pajamos vienam ūkio nariui per mėnesį yra mažesnės nei 300 eurų. Taip pat tų, kurių svarbiausias pajamų šaltinis yra pašalpos ir kitokia valstybės parama“, – sako skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

REKLAMA

Numatoma, kad dėl koronaviruso pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet šalyje išaugs ir sieks apie 12 procentų, o infliacija sudarys 0,6 procento.

Tiesa, centrinio banko teigimu, šalies komerciniai bankai net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą, net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių sumažėjimą ankstesnės krizės metu.


Rašyti komentarą...
r
rimas
2020-06-05 21:09:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
...matosi,banga atlaike ,pilvas nenukrito....
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų