Pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą šalyje, trūko tiek dezinfekcinio skysčio, tiek ir apsauginių veido kaukių, jų trūko net ir medikams. Tačiau dabar šių priemonių rinkoje yra pakankamai, bet valstybė vis tiek nusprendė skirti dešimtis milijonų eurų verslininkams, kad jų rinkoje atsirastų dar daugiau.
Parama galėjo būti skirta ir tiems, kurie gamina, pavyzdžiui, plaučių vėdinimo aparatus, arba prisideda prie vakcinos sukūrimo. Tačiau 31-am milijonui eurų per vieną dieną paskirstyti valstybė pasirinko modelį, kurį galima pavadinti „kas pirmesnis, tas gudresnis“. 72 įmonės pateikė prašymus pinigams gauti net didesnei sumai, nei yra numatyta. Todėl prašymų priėmimo langas tiesiog užsidarė.
„45 pareiškėjai pateikė būtent medicinos priemonėms, o 23 pareiškėjai pateikė dezinfekavimo priemonėms. Kitaip sakant, lūkesčių buvo ir didesnių, kad bus įvairesnių tų produktų, bet pagal kvietimą gavome tiktai į du produktų tipus. Čia kalbame apie kaukes, skydelius, apie chalatus ir panašias priemones“, – sako Verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Želvys.
O ir įmonės pretenduojančius į milijonus – įvairios. Vienos iš tiesų užsiima kaukių ir dezinfekcinio skysčio gamyba. Kitos užsiima reklamos, teisinėmis ar valymo paslaugomis, kelionių organizavimu ar tiesiog verslo konsultavimu. Kai kurios neturi nė vieno darbuotojo, ar net yra skolingos „Sodrai“.
„Jeigu apraše tie dalykai yra įrašyti, kad įmonė neturi būti skolinga, tai tiesiog mes žiūrime, kaip atitiktį, ir jeigu neatitinka tokiam kriterijui, tai mes priversti esam atmesti“, – pasakoja A. Želvys.
Didžiulis susidomėjimas valstybiniais pinigais suprantamas – mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama 80 procentų projekto vertės. O jeigu projektas įgyvendinamas greitai, procentas kyla iki net 95. Todėl ir paraiškų sulaukta net didesnei sumai, nei valstybė numačiusi.
„Šiuo atveju pasirinktas būdas kas greitesnis, tas gudresnis, kas turėjo daugiau informacijos, kas žinojo rodiklius, pagal ką galima išsirinkti geriausią projektą, ir tiesiog valdžia prarado galimybę skirti pinigus tiems, kurie efektyviausiai galbūt panaudotų tuos pinigus“, – teigia Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Darius Buta.
Kaip skirstyti milijonus, sprendė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Bet, pavyzdžiui, formuoti valstybės poreikius tenkinantį užsakymą ir skelbti konkursą, anot viceministrės, nebuvo laiko.
„Mes turėjom labai ribotą laikotarpį, priemonė buvo konstruojama pagal tuomet galiojusį Europos komisijos komunikatą dėl pagalbos teikimo, kuris galioja iki šių metų pabaigos. Tai iš esmės priemonė turėtų būti įgyvendinta ir ji turėtų pasiekti verslą iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Vos keletą mėnesių dirbantis Rimantas Sinkevičius įsakymą, pagal kurį 31-as milijonas skiriamas verslui, pasirašė spalio 26-ąją. Vos po dviejų dienų buvo pradėtos priimti paraiškos ir jau kitą dieną numatyti pinigai baigėsi.
„Kriterijai buvo patvirtinti dar vasarą. Tai kitaip sakant rugpjūčio mėnesį buvo komunikacija ir buvo išviešinta, kad toks kvietimas planuojamas, aprašo dalykai įdėti į svetaines ir buvo diskusijos“, – sako A. Želvys.
„Skaidrumo turbūt trūksta, nes ne visos Lietuvos įmonės galėjo gauti šią informaciją ir čia toks yra, na šiek tiek nesąžininga konkurencija tarp visų verslininkų, kai vieni turi galbūt priėjimą, o kiti tiesiog yra šiek tiek pastumti į šalį“, – pasakoja D. Buta.
Tikinama, kad jeigu ateityje vėl teks remti verslą, kad šis kurtų reikalingus produktus, pinigų skyrimo būdas galėtų jau būti kitoks.
„Žinoma, viskas priklausytų nuo situacijos ir pandemijos protrūkio ateityje, kaip greitai pasieks mus vakcinos, kaipo greitai mes apskritai susidorosime su situacija ir tikėtina, kad galėtų būti pasirinktas arba kitoks būdas, arba dar papildomi būtų kvietimai panašaus pobūdžio“, – teigia J. Rojaka.
Beje, valstybei skyrus milijonus įmonėms, kad šios gamintų produktus, prireikus jų nemokamai negautų – teks pirkti už tokią kainą, kokią nustatys patys verslininkai.