Darbuotojų profsąjungos aiškina, kad nors ir pasitaiko piktybinių kaltinimų mobingu, situacijos nereikėtų sumenkinti, mat psichologinis smurtas darbe – neišgalvota problema. O kai kurie darbdaviai atkerta, esą darbuotojai pinigus gauti nori, o dirbti – ne, ir tuomet prasideda kaltinimai psichologiniu smurtu.
Greta Šiaulių, Gudeliuose, jau ketvirtį amžiaus veikia duonos kepykla. Iš viso čia dirba 27 žmonės. Duona keliauja ir į aplinkines turgavietes ir į didmiesčius – Vilnių bei Kauną. Bet kepyklos vadovas sako, kad didelė bėda dabar yra tinkamų darbuotojų paieškos.
„Darbuotojai dabar yra su charakteriu. Juos pasikviesti nėra baisiai lengva, nes žmonės žiūri didelio uždarbio, jeigu kas, tuoj visi pradeda gąsdinti su užsieniu – kad išvyksime, išvažiuosime“, – pasakoja „Gudelių duonos“ savininkas Kęstutis Nesavas.
Būna, kad žmones atsiunčia užimtumo tarnyba. Bet su jais dar sunkiau – pinigus gauti nori, o dirbti ne.
„Juk yra tų bedarbių labai daug, ar galėtų parkuose lapus grėbti, ar ką, o dabar kas nors dirba? Niekas nedirba. Tiktai gauna pašalpas ir viskas, jie visi laimingi, o kam čia reikia dirbti. Kitą kartą ateina ir sako, tegul durniai dirba“, – kalba K. Nesavas.
Bet turimais darbuotojais verslininkas patenkintas – nors darbas sunkus, bet kolektyvas ilgai dirbantis, problemų nekyla. Bet taip sekasi ne visiems. Darbo inspekcija šiemet kaip niekad daug sulaukia darbuotojų skundų dėl mobingo – vadinamojo psichologinio smurto.
„Šiai dienai mes esame sulaukę iki 200 skundų, galbūt 180 skundų šiemet. Aišku, jie ne visi pasitvirtina, pasitvirtina tik apie 30 procentų jų“, – teigia Darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kad tu trečdaliai skundų nepasitvirtina lemia kelios priežastys – pirmiausia besiskundžiantys žmonės neturi pakankamai įrodymų, kad įtikintų, jog darbdavys iš tiesų prieš juos psichologiškai smurtauja. Kita vertus, ir patys besiskundžiantieji ne visada supranta, kas yra psichologinis smurtas, mobingas. Juo kaltina ir dėl absurdiškų priežasčių.
„Pasitaikė ir tokių atvejų, kai žmonės net nebepriima užduočių, kurias skiria vadovai, tai jau laiko psichologiniu smurtu. Reikalavimas laiku atvykti į darbą, taip pat kai kuriais atvejais traktuoja, kad tai jau psichologinis smurtas. Įspėjimas apie atleidimą, taip pat sako, štai, jau prieš mane smurtauja“, – pasakoja Š. Orlavičius.
Darbdaviai sako matantys daugėjant darbuotojų, kurie nori geros algos, bet tingi dirbti. Dažną tenka papildomai motyvuoti, kad jis atliktų savo tiesioginį darbą. O pasakius griežtą žodį, iš karto nuskamba ir kitas naujadaras – mobingas.
„Viena darbuotoja sako: jūs mano atžvilgiu mobingą taikote. Mane juokas paėmė, sakau: pakalbėkime apie tai, kaip tu supranti, kad aš naudoju mobingą. Baigėsi tuo, kad abu pradėjome juoktis. Madingas žodis, išgirdo, o pokalbis buvo griežtas, ne laiku atliktas darbas, kodėl ne laiku atliktas darbas, žmogus turėjo asmeninių problemų šeimoje“, – pasakoja Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Bet profsąjungos ragina nesumenkinti problemos – gal ir pasitaiko absurdiškų kaltinimų mobingu, bet tokia problema iš tiesų reali ir gerokai paplitusi.
„Pažeminimas, orumo žeminimas, visais įmanomais būdais, kaip, pavyzdžiui, ne tai, kad nepagarbus kalbėjimas, bet ir kažkokių nepagrįstų užduočių davimas, tai viskas susiję su psichologiniu smurtu. Apie seksualinį priekabiavimą iš viso kalbų net nėra“, – aiškina Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Profsąjungų atstovė sako, kad daugybė žmonių dar net nesikreipia į darbo inspekciją dėl mobingo – nedrįsta arba jo neatpažįsta. Bet reikia netylėti ir nenusileisti. Dėl to siūlo ir naują idėją – mobingą įrodyti turėtų ne skundą surašęs darbuotojas, o atvirkščiai – darbdavys turėtų įrodyti, kad psichologinio smurto nebuvo.
„Kas vyksta dabar? Jeigu auka prisipažįsta, kad patyrė psichologinį smurtą arba seksualinį priekabiavimą, dažniausiai visuomenė pradeda klausti, tai gal auka pati kalta, gal pati kažko nesuprato, gal ne taip išaiškino sąvoką? Ir tas spaudimas aukai dar labiau užsiskleisti savyje, duoda palankią linkmę tam pačiam darbdaviui“, – teigia I. Ruginienė.
„Tai, ką kalba Ruginienė, man atvirai pasakius, biškį baisoka, nes mes skatiname grįžti į visai kitą politinį režimą, kur tu turi įrodyti, kad tu lojalus kažkam esi, arba įrodyti, kad tu esi nekaltas. Negaliu daugiau komentuoti, nes šia prasme nepriimtinas man toks požiūris ir manau, kad jis nemodernus“, – sako D. Arlauskas.
„Gali būti sudėtinga kartais įrodyti to, ko aš nepadariau, kaip man įrodyti? Sakysiu nu va, nieko nepadariau, ką man pateikti. Bet, aišku, ne visais atvejais tai gali būti tinkama. Čia yra diskusinis klausimas, kurį išdiskutavus galima priimti sprendimą“, – teigia Š. Orlavičius.
Profsąjungos sako, kad jeigu žmogus patiria mobingą, jam derėtų surinkti ir kuo daugiau to įrodymų – išsisaugoti laiškus, žinutes, padaryti garso ar vaizdo įrašus. Taip bus lengviau įrodyti, kad darbdavys arba kolega elgiasi netinkamai.
