Klaipėdietė, kurios tapatybė TV3 televizijai žinoma, rankose turi atleidimo lapelį, kurį pati pasirašė prieš gerą savaitę, kai jau buvo aišku, kad koronavirusas neišvengiamai smogs verslui. Moteris pasakoja, kad darbdavys – Klaipėdos konteinerių terminalas – atleisti ją iš darbo nusprendė paskutinę jos bandomojo laikotarpio dieną.
Staiga į viršininkų kabinetą iškviesta moteris išgirdusi naujieną esą patyrė šoką, todėl ir sutiko padėti parašą:
„Aš turėjau pasirašyti popierius, kur parašyta, kad aš blogai koncentruojuosi, darau klaidų, netinkama, nepereinu to bandomojo laikotarpio. O į akis sako, kad ateina krizė, mažinam etatus. Per vieną minutę taip atleisti…“
Prieš tai ji esą sulaukdavo tik pagyrų, o ne priekaištų:
„Negavau jokios išmokos, gavau tik dalį atostoginių ir likutinę algą kelių dienų. Ir viskas, dabar esu bedarbė. Dar aš turiu vaikelį 6 m., darbdavys žinojo, kad yra ir vaikelis.“
Moteris neabejoja, kad bendrovė bandomuoju laikotarpiu pasinaudojo tyčia, mėgindama susimažinti nuostolius dėl koronaviruso:
„Turbūt darbdaviai dabar ir rašys – jūs blogai dirbat, mes jus atleidžiam. Nors yra ir apmokamos atostogos, ir visa kita. Kas čia dabar prasidės… Tiesiog noriu, kad gal dėl šito viešumo kiti verslininkai pabijos taip daryt, kaip man padarė.“
Pati įmonė TV3 Žinioms pareiškė šio atvejo nekomentuosianti. Profsąjungos tikina šiomis dienomis taip pat jau sulaukiančios pranešimų apie atleidžiamus darbuotojus, nors Vyriausybės vadovas paragino verslą neatleidinėti žmonių ir nesiųsti jų nemokamų atostogų – antraip nesulauks valdžios kompensacijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina darbdavių spaudimą patiriančius gyventojus neskubėti pasirašyti atleidimo dokumentų, juolab, kad apie atleidimą privalu pranešti iš anksto, be to, darbuotojams priklauso ir kompensacijos.
„Jeigu juos verslas skatina daryti nepalankius jiems veiksmus, turėtų kreiptis į Darbo inspekciją ir ten būtų konsultuojami, kaip geriausiai pasielgti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Tuo metu koronaviruso akivaizdoje į posėdį susirinkęs Seimas skubiai patvirtino Vyriausybės priimtą verslo gelbėjimo planą. Tam valdžia pasišovė skirti milijardą eurų, o pridėjus išlaidas sveikatos apsaugai ir kitoms reikmėms suma sieks ir 2,5 mlrd. eurų.
Daugiausia dėmesio sulaukė siūlymas už prastovas darbuotojams iš biudžeto finansuoti 60 procentų algos, sumai neviršijant minimalios algos dydžio. Visgi šiandien, paskutinę dieną, tiek valdantieji, tiek opozicija nusprendė būti dar dosnesni. Įmonėms, kurių veikla dėl karantino visiškai uždrausta, nuspręsta mokėti dar didesnę išmoką.
„Valstybė išmokėtų 90 proc. prastovos dydžio, bet ne daugiau kaip MMA, 607 eurai būtų didžiausia įmanoma valstybės parama“, – teigia L. Kukuraitis.
„Į rankas“ ši suma siektų beveik 440 eurų. Tiesa, kol kas nėra tikslių paskaičiavimų, kiek tai išpūs biudžeto išlaidas ir kokioms tiksliai verslo grupėms tai bus taikoma. Be to, patvirtinta, kad darbuotojams, kurie susiduria su tiesiogine COVID-19 grėsme – medikams, socialiniams darbuotojams, vaiko teisių specialistams, kasininkams – ligos atveju būtų taikoma maksimali, o ne 80 proc. išmoka.
„Jiems kompensuota būtų 100 proc. darbo užmokesčio, kurį jie gavo „į rankas“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Šį kartą didelių priekaištų valdančiųjų siūlymams neturėjo ir opozicija, nors ir abejojo, ar tikrai visos priemonės, o ir naujos valstybės paskolos, verslą pasieks laiku.
„Didelė dalis sveikatos, maitinimo įstaigų pajamų negauna jau šiandien ir veiklos vykdyti negali. Jiems kokia nors akreditavimo patobulinimai nebepadeda, jie neturi pajamų, privalo atleisti žmones. Klausimas, kaip ilgai jie gali išgyventi“, – sako konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Įstatymų projektai Seime priimti kone vienbalsiai. Pakeitimai, be minėtų kompensacijų, numato, kad įmonėms nebus taikomi delspinigiai, jos vėliau galės susimokėti mokesčius ir už elektrą ar dujas. Kol kas planuojama, kad lengvatos bus taikomos tris mėnesius, tačiau finansų ministras sako, kad patvirtintas verslo gelbėjimo planas galės būti keičiamas.
