Indijos vakarų Gudžarato valstijoje krematoriumo dujinės ir malkinės krosnys pandemijos metu veikia nuolat – be jokių pertraukų, tad pradėjo tirpti metalinės jų dalys.
„Pastaruoju metu gauname daug kūnų. Vien šiandien sulaukėme 10–12. Vakar kremavome 12. Kiekvieną dieną tenka kremuoti daug kūnų.“ – pasakoja Tinku, Krematoriumo darbuotojas.
Tam, kad kūnai būtų kremuoti laiku, krematoriumams tenka dirbti visu pajėgumu. Tačiau ne viskas vyksta sklandžiai. Krematoriumai perpildyti, vis daugiau laužų kuriami ir tiesiog prie Gangos upės. Galite matyti, kaip dešimtys kūnų deginami tiesiog pakrantėje. Kūną sudeginti ir išlydėti artimąjį į aną pasaulį šalia šventos Gangos upės indams – privilegija. Tačiau net mokant už tai didelius pinigus, ne visada tai pavyksta sklandžiai.
„Žmonės prašo nuo 159 iki 172 dolerių už tai, kad sudegintų kūnus. Kaip vargšui sumokėti tokią sumą? Aš kremuoju savo uošvį, kuris mirė nuo COVID-19. Už tai sumokėjome 159 dolerius. Tačiau jie paėmė pinigus, nepadėjo pakankamai medienos ir tiesiog išėjo. Kūnas visiškai nesudegė. Mes ieškojome tų žmonių, tačiau dar turėjome juos įtikinti, kad baigtų darbą. Kūnas iki šiol nėra visiškai sudegęs, tačiau net nėra kam pasiskųsti – niekas deginimo neprižiūri.“ – guodžiasi Madan Kumar, vieno iš mirusiųjų artimasis.
Ir nepanašu, kad situacija greitai pasitaisys. Ir taip skylėta Indijos sveikatos sistema dėl infekcijos bangos lūžta – ligoninės perpildytos koronaviruso pacientais. Gydymo įstaigose trūksta deguonies ir vaistų. O visoje šalyje nuo ligos vien per pastarąją parą mirė per 2 tūkst. žmonių.
