REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys.

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys.

REKLAMA

Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Prancūzijos diplomatija jau nuo seno yra „švelni lapė“, todėl negalima tikėti jų kalbomis iki pabaigos.

Pokalbis su filosofu – TV3 žinių „Dienos komentare“.

Leidinys „The Economist“ paskelbė straipsnį apie tai, kodėl Paryžiui taip sunku nutraukti gerus santykius su Maskva. Kokia jūsų nuomonė?

Tai yra Prancūzijos diplomatijos ypatybės, kada sakoma labai švelniai ir mandagiai, kada atrodo, kad tave gerbia ir myli, bet iš tikrųjų čia yra gana toks realpolitik ir ciniškas žvilgsnis. Todėl reikėtų tai nagrinėti dėmesingiau.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje mes dažniausiai linkę tarkuoti Vokietiją dėl ilgametės prorusiškos politikos. Ar Prancūzija šiuo atžvilgiu neperspjauna savo kaimynės Vokietijos? Juk prancūzai net ir nelabai linkę pripažinti padarytas klaidas, ne taip, kaip vokiečiai. Emmanuelis Macronas po Miuncheno konferencijos pareiškė, kad nereikėtų Rusijos triuškinti vykstančiame kare.

REKLAMA

Čia yra du dalykai. Pirmas – Prancūzija neturi tų kompleksų kaip Vokietija denacifikacijos. Kita vertus, kai kalbame apie Emmanuelį Macroną, jo vyriausybę ir prezidentūrą, tai aišku, kad ten yra nuosekli ir vientisa politika.

Bet ir čia, kaip pastebėsiu, yra truputis lapės intrigos. Prancūzijos diplomatija visada buvo švelni lapė, nelabai gali tikėti, ką jie kalba, iki pabaigos. Duoda Ukrainai tankus, kitą ginkluotę, palaiko, o kita vertus – Macronas skambinėja Putinui ir bando kažką su juo šnekėti ir pelnyti sau vienus ar kitus laurus.

Prancūzija, kaip ir Rusija, turi tą pačią geopolitinės lyderystės ligą. Jie trokšta, prisimena ir nori šito imperinio jausmo, ir tas imperinis jausmas suartina Prancūziją su Rusija. Kita vertus, Macronas manipuliuoja tam, kad nuviliotų dalį kairiųjų ir ultradešiniųjų rinkėjų sau.

REKLAMA
REKLAMA

Bet reikia tik Putinui slystelėti ir pamatysime, kaip Prancūzija išsižada jo taip pat, kaip išsižadėjo Muamaro al Kadafio, kuris iki nuvertimo buvo sveikinamas ir šlovinamas Prancūzijoje, o kai prasidėjo revoliucija, Prancūzija jį nedelsiant užmiršo.

Volodymyras Zelenskis sakė, kad tiki, jog Macronas jau pasikeitė. Ar jūs tikite?

Aš manau, kad Ukrainos prezidentas kartais nori matyti pasaulį gražesnį arba nuteikti Ukrainos visuomenę optimistiškai. Bet Prancūzija, skirtingai nei Lietuva, bet panašiai kaip JAV, mąsto, kas bus po to, kai baigsis karas. Kitaip tariant, rašo strateginius projektus ir planus, kaip galėtų atrodyti Rusijos tikrovė po to, kai Putinas bus sutriuškintas. Ir tas neaiškumas kelia labai didelį nerimą.

Todėl visai tikėtina, kad Prancūzija net Putinui žlungant tuoj pat palaikys kokį nors putinistą, kuris ateis į Kremlių, vien tik tam, kad išvengtų labai didelės krizės. Aš manau, kad jie žaidžia būtent šitą žaidimą.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų