Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kartais nerimaujame, kad jau pripratome prie skaudžių naujienų ir Ukrainos, ir peikiame save, jog visa tai tapo tik emociniu triukšmu. 

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kartais nerimaujame, kad jau pripratome prie skaudžių naujienų ir Ukrainos, ir peikiame save, jog visa tai tapo tik emociniu triukšmu. 

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ psichologas Edvardas Šidlauskas ir Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys atsakė, kaip tvarkytis su karo keliama įtampa ir nerimu.

Pone Šidlauskai, šiuo metu dirgiklių, kurie gali sukelti nerimą, yra tikrai nemažai. Ką galėtumėte patarti, kaip elgtis žmonės, kad su emociniu triukšmu susitvarkyti būtų lengviau?

E. Šidlauskas: Čia kažko labai naujo ir nesugalvosi, informacijos ribojimo mintys yra teisingos. Nebūtinai kalbant apie karą, čia ir apie socialinę mediją, ir kita – žmogui vertėtų sumažinti tą laiką, kurį skiriame naujienų, kitų dalykų peržiūrėjimui. Tai dažniausiai neproduktyvus laikas.

Kiekvienam žmogui aš siūlyčiau savęs paklausti, ar šiuo klausimu aš kažką galiu padaryti, ar ne. Jei aš negaliu, tai ne mano galioje – negaiškime tam laiko ir susitelkime ten, kur tikrai kažką galime. Pavyzdžiui, parama yra tikrai prasmingas dalykas arba kasdieniai, eiliniai darbai, kurie gerina, kuria mano gerbūvį, yra pasmingi man, mano šeimai. Tai aš linkėčiau daugiau susikaupti ties tuo.

REKLAMA

Besaikis stebėjimas tų žinių yra pabėgimas nuo gyvenimo, nes iš tikrųjų tuo metu mes negyvename realaus gyvenimo ir nevykdome savo pareigų. Lyg tai kažką darome prasmingo, draskomės krūtinę, verkiame ir pilame pelenus, bet kam nuo to geriau. Ukrainiečiams dėl to nei šilta, nei šalta, o mūsų gyvenimas nukenčia, pajamos nukenčia.

Aš palinkėčiau grįžti į tikrovę ir kasdienių pareigų vykdymą interpretuoti kaip didžiausią patriotiškumą ir prasmingiausią veiklą.

REKLAMA

Pone Navy, nerimas dar kyla, kai nežinai, ką daryti nelaimės ar pavojaus atveju. Tai kokie būtų jūsų patarimai žmonėms, ką daryti, jei tokie atvejai kaip pastarasis Lenkijoje įvyks ir pas mus?

A. Navys: Jei nutiko nelaimė, tai pirmiausia reikia pačiam iš tos zonos pasitraukti, jeigu gali, ir tada jau kviesti pagalbą arba, jei žmogus sugeba, suteikti pagalbą tam, kam reikia. Tik, žinoma, pirmiausia reikia užsitikrinti, kad jam pačiam yra saugu. Miręs pagalbos nesuteikti – čia taisyklė numeris vienas.

REKLAMA

Šiaip, jei kažkas kažkur įvyko, tai daug esu kalbėjęs visokiuose mokymuose apie galimas informacines provokacijas, pavyzdžiui, gautą trumpąją žinutę, kad sprogo Astravo atominė elektrinė, tai visų pirma reikia nebėgti ir gerti jodo tabletę, bet įsijungti radiją arba televiziją ir įsijungti, kad žinios, kurios mus pasiekė trumpąja žinute ar per socialinius tinklus, yra iš tiesų tai, kas iš tikrųjų vyksta. 

Tada per duos kanalus tikrai bus pasakyta, ką daryti, o iki to, kad nereikėtų nerimauti, prie kolegos minėtų dalykų pasakysiu taip – yra šaltas dušas, vietoj beprasmiško skaitymo 5–10 kilometrų prasibėgti, pasivaikščioti miške, o vakarą praleisti su ta knyga, kuri patinka. Pats geriausias vaistas nuo nerimo. 

Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų