Tačiau senstant visuomenei, vis mažėja darbingų asmenų, kurie galėtų uždirbti pensijas. Kaip spręsti šią problemą, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė ekonomistas Romas Lazutka.
Ką reiškia visuomenės senėjimas? Ar pensijos mažės ir ilgės pensinis amžius?
Tai nėra nepajudinami dalykai. Reikėtų į darbo rinką įtraukti ir tuos žmones, kurie yra darbingo amžiaus, bet rezerve. Yra nemažai darbingo amžiaus nedirbančių žmonių, yra neįgaliųjų.
O ką įtraukti, jei tų jaunesnių žmonių mes turime vis mažiau?
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 100 tūkstančių yra bedarbių. Jie yra įvairaus amžiaus, yra ir jaunų. Panašus skaičius ir neįgaliųjų. Šiais laikais ir neįgalusis gali būti įdarbintas, reikia tik sukurti tam sąlygas, reikia apmokyti. Daugiausia šiais laikais darbai nėra fiziniai.
Taip pat ir vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvoje jau dirba ir geras užimtumo lygis vyresnio amžiaus žmonių, prieš pensinio amžiaus ir ankstyvame pensiniame amžiuje. Tą irgi reikia plėsti.
Pensinis amžius nėra įkaltas nepajudinamai. Tai yra industrinės visuomenės išradimas. Tarpukario Lietuvoje beveik nebuvo jokių pensijų išskyrus valstybės tarnautojus ir karius. Kitose šalyse su senėjimu taip pat yra susiduriama, todėl svarstoma, kaip bus sprendžiamas tas klausimas.
Ir dabar žmonės, kurie sulaukė pensinio amžiaus dirba. Svarbu, kad darbas būtų patrauklus, kad panašiai kaip ir šeimas turintys žmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną, kad nebūtų diskriminacijos darbo rinkoje.
Viena vertus, sakoma, kad žmonės senėja ir nebus, kam dirbti. Kita vertus, žmonės skundžiasi, kad jei jie išsiunčia CV darbdaviui, kuris ieško darbuotojų, ir jei žmogui yra 50 ar 45 metai, jis net nesulaukia pakvietimo pokalbiui. Iš karto atsijojami pagal amžių.
Tai turėti keistis ir čia priklauso nuo to, kokia bus politika – ar bus leidžiama lengviau įvažiuoti žmonėms iš skurdžių šalių, ar bus tai ribojama. Tada darbdavių pastangos nukryps į tai, kad įtrauktų tuos žmonės, kurie dar čia gali dirbti ir nesvarbu, kokio jie amžiaus yra.
Ar tai reiškia, kad ateityje nebesvarstysime, kad turi būti toks dalykas kaip pensija ir dirbsime, kiek galėsime?
Literatūroje apie tai jau tikrai svarstoma. Pensija buvo reikalinga todėl, nes dominavo fiziniai darbai. Tarkime, fabrike žmogus 55–60 metų nebepajėgdavo dirbti. Dabar žmonės daugiausiai dirba prie stalo ir prie kompiuterio ir čia didelių fizinių pajėgumų nereikia.
Panašiai kaip buvo tarpukario Lietuvoje – ūkis buvo paveldimas vyriausiojo sūnaus, o seni tėvai, kada jie nebegalėjo arti laiko ir pjauti šieno, jiems tada duodavo virves, krepšius pinti, kiaules ganyti kartu su piemenukais. Darbus tiesiog parinkdavo pagal jų pajėgumus.
Šiuolaikinė visuomenė irgi taip transformavosi, kad darbui įvairovė yra didžiulė. Mes galime tai pastebėti – galingiausią pasaulio šalį valdo žmogus, kuris jau seniai yra pensinio amžiaus. Mes irgi turėjome prezidentą pensininką.
Bet, ponas Lazutka, pensiją tai prezidentai gaudavo. Kokia ateitis, jei mes labiau ilginsime pensinį amžių? Ar labiau eisime prie to, kad pensijų reikėtų atsisakyti?
Galimas ir toks variantas, kad atsisakoma pensinio amžiaus, bet žmonės leidžiama pasirinkti, ar kada jie nori, tada išeina į pensiją, bet jei išeina ankščiau, tada pensija maža, jei nusprendžia dirbti ilgiau, tada pensiją pasitaupo ir, pavyzdžiui, į pensiją išėję 70 metų gauna gerokai didesnę pensiją.
Beje, ir dabar jau daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, yra išankstinė pensija. Lietuvoje galima ir atsisakyti pensijos, jos neimti, nors tai mažai kas žino, bet tada vėliau tą pensija gerokai padidinama.
Daugiau einama prie lankstaus pensinio amžiaus, nes ir pačių žmonių pajėgumai dirbti, sveikata gerokai skirtingi. Darbo rinkoje darbai yra labai įvairūs ir, jei vieno darbo žmogus nebegali dirbti, kitus darbus jis dirbti gali.
Labai svarbu, kad žmonės nesibaimintų keisti savo darbo ir profesijos. Ir visuomenei reikėtų keisti požiūrį, dabar atrodytų labai nepriimtina, jei profesorius virš 65 metų stoja prie baro ir pilsto alų, bet o kodėl gi ne.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje,
