pensinis amžius

Netylant kalboms, jog dėl sudėtingos demografinės situacijos Lietuvoje ateityje teks didinti pensinį amžių, ekonomistai sako, jog tai yra neišvengiama. Tiesa, ekspertai priduria, kad netrūksta ir alternatyvių sprendimų, kurie šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojami.

Iki šiol pensinis mažius Lietuvoje buvo kasmet ilginamas. Nuo 2026 m. jis pirmą kartą tapo vienodas tiek moterims, tiek vyrams ir pasiekė 65 metų amžiaus ribą. Visgi pabrėžiant visuomenės senėjimo problemą itin dažnai užsimenama, kad pensinis amžius ateityje bus dar ilginamas. Todėl neretai pasigirsta žmonių svarstymai, ar pastarieji sugebės taip ilgai dirbti, ar tai daryti leis sveikata. Visgi tiems, kurie dirbti nepajėgs, geriausia išeitis – išankstinė pensija.

Šimtams tūkstančių Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių gali tekti dirbti ilgiau, nei planuota. Šalies valdžia svarsto paspartinti pensinio amžiaus didinimą, o panašios diskusijos vyksta ir kitose Europos valstybėse. Ekonomistai perspėja, kad dėl senėjančios visuomenės tokių sprendimų ateityje gali neišvengti ir Lietuva. Skaičiuojama, kad bent 300 tūkst. Lietuvos gyventojų yra emigravę į JK. Daugelis jų dirba ir turėtų sulaukti pensijos.

Europoje bręsta rimti pensijų sistemos pokyčiai – senstanti visuomenė verčia valstybes svarstyti vis drastiškesnius sprendimus. Vienas jų – galimas pensinio amžiaus ilginimas iki 70 metų, susietas su gyvenimo trukme. Pavyzdžiui, Vokietija svarsto planą, kuris galėtų pakelti valstybinį pensinį amžių iki 70 metų. Tai siūlo vyriausybės sudaryta pensijų komisija. Jos planuose numatoma, kad pensinis amžius būtų didinamas palaipsniui – maždaug kas dešimtmetį, o pokyčiai galėtų tęstis iki 2092 metų.

Senstant visuomenei vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvai teks ilginti pensinį amžių. Nors šiuo metu dar ramiau, nes tik dabar įsigaliojo naujas 65 metų pensinis amžius, ekspertai įspėja, kad ateityje gali tekti rinktis – arba lėtinti pensijų didinimą, arba visiems dirbti ilgiau.

Ar Lietuvoje pensinis amžius bus dar ilgesnis nei 65-eri metai? Socialinės apsaugos ir darbo ministrė džiaugiasi, kad daugiau nei dešimtmetį trukęs pensinio amžiaus vėlinimas baigėsi ir pagaliau atėjo stabilumas. Tačiau specialistai įspėja – ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui jau dabar reikia galvoti apie pensinio amžiaus ilginimą ar jo alternatyvas. TV3 žinių apklausti žmonės sako drąsiai – nebūtinai bus geriau, jei ilgiau dirbsi.

Nuo 2026 m. Lietuvoje pensinis amžius pasiekė 65 metų ribą. Ir nors absoliuti dauguma gyventojų Lietuvoje nepalaikytų tolesnio pensinio amžiaus augimo Lietuvoje, o toks sprendimas šiuo metu nėra svarstomas, ekonomistai neatmeta galimybės, kad ateityje į pensiją lietuviai išeis vėliau.  Viena iš priemonių, kaip valstybės, tarp jų ir Lietuva, mėgina kontroliuoti augantį pensininkų ir mažėjantį darbuotojų skaičių, tai pensinio amžiaus didinimas.

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą suvienodintas pensinis amžius vyrams ir moterims, tačiau daliai gyventojų senatvės išmokos gali taip ir nepriklausyti. Viskas priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo to, ar per gyvenimą sukauptas minimalus darbo stažas. Jo neturint, „Sodra“ pensijos nemokės.

Pensijų sistema vėl ant pokyčių slenksčio: ieškoma, kaip labiau susieti pensiją su stažu, bet senstanti visuomenė ir riboti biudžeto ištekliai verčia remtis ir kitais sprendimais – vyresnių žmonių išlaikymu darbo rinkoje bei priemonėmis prieš ankstyvą pasitraukimą.

Pastaruoju metu pensijų tema yra viena aktualiausių šalyje. Nepaisant to, kad aktyviausios diskusijos šiuo metu vyksta dėl II pensijų pakopos, paraštėse nelieka ir „Sodros“ mokamos pensijos, dėl kurių ateities kyla nerimas. Būtent todėl vis pasigirsta minčių apie pensinio amžiaus ilginimą. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus.

Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) gali gyventi iki 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Nuo kitų metų jiems, kaip ir kitiems šios šalies gyventojams bus ilginamas pensinis amžius. Nuo balandžio mėnesio valstybinės pensijos amžius palaipsniui bus ilginamas nuo dabartinių 66 metų iki 67 metų visiems 2028 m. balandžio mėn. Negana to, pensinis amžius JK gali ilgėti ir dar daugiau.

Retas jaunuolis pagalvoja apie pensiją, kuri gali atrodyti kaip netikras dalykas tolimoje ateityje. Tačiau daugelis pensijos vis dėlto sulaukia. O kiek metų iki jos reikės dirbti? Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 15 metų ir vyresnių asmenų darbingo gyvenimo numatoma vidutinė trukmė visoje Europos Sąjungoje (ES) pernai buvo 37,2 metų. Tačiau numatoma vidutinė darbingo gyvenimo trukmė skirtingose bendrijos šalyse labai skyrėsi.

Pensinis amžius Lietuvoje kyla – netrukus išeiti į pensiją galės tik sulaukę 65 metų, tačiau ar tai realu daugumai? Daug žmonių priversti dirbti sunkų darbą, kuris jėgas išeikvoja gerokai anksčiau, o galimybės išeiti anksčiau – ribotos. Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Pensinis amžius ilgėja, o darbo rinka stringa – jaunimas nori laisvės, bet nenori prisiimti atsakomybės, o vyresni darbuotojai neišleidžiami į pensiją. Ar ši sistema dar veikia, ir kas laimi – noras ar pareiga? Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir pensijoje praleisti metai visoje Europoje nuolat ilgėja, todėl reaguodamos į tai, daugelis šalių ilgina pensinį amžių, nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atlikti tyrimai rodo, kad 2060 m. kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse pensinis amžius sieks 74 metus. Kai kurios Europos šalys jau įgyvendino reformas, kuriomis siekiama padidinti pensinį amžių.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Jų pensijoms mokėti mokesčiai ir įmokos renkami iš jaunesnių, darbingo amžiaus žmonių. O jų skaičius palaipsniui mažėja. Dėl to daugeliui valstybių ilgainiui ima stigti pinigų pakankamo dydžio pensijoms mokėti. Spręsdamos šią problemą, kai kurios šalys imasi nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimo, kuris bent iš dalies riboja pensininkų skaičiaus augimą.

Visuomenei senstant, dalyje šalių amžius, kada gyventojai gali išeiti užtarnauto poilsio, po truputį yra didinamas. Vis tik kai kurie, pvz., Lietuvos, gyventojai jau dabar būna priversti išeiti į išankstinę pensiją, nes dėl sveikatos negali toliau dirbti. Visgi įdomu, koks turėtų būti tas pensinis amžius, kad išėję į pensiją gyventojai dar spėtų ja pasidžiaugti.

Kiekvieno žmogaus pensija priklauso ne tik nuo oficialaus atlyginimo dydžio ir sumokėtų įmokų „Sodrai“, bet ir nuo to, kiek jis ilgai dirbo. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai – nuo 2018-ųjų.

Lietuvoje dažnai aptariamos kainos Lenkijos parduotuvėse. Kai kurios iš jų kaimyninėje šalyje yra gerokai mažesnės. Tačiau ne ką svarbiau yra ir gyventojų pajamos, ypač tų, kurie turi pragyventi iš vienintelio pajamų šaltinio – pavyzdžiui, senatvės pensijos. Panašu, kad Lenkijoje ne tik kainos mažesnės, bet ir pensijos didesnės, be to, ten mokama ir trylikta ar keturiolikta pensijos. Galiausiai ir norint gauti visą senatvės pensiją, Lenkijoje reikia dirbti mažiau laiko nei Lietuvoje.

Lietuvos visuomenė pamažu senėja, o ateityje pensininkų skaičius gali būti didesnis nei dirbančiųjų, kurių mokesčiai ir skiriami pensijoms. Todėl svarstomi įvairūs sprendimai, kurie ilgainiui padėtų užtikrinti didesnes vyresnių žmonių pajamas. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas.

Lietuvoje birželį dirbusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija sutelkė dėmesį į tikėtinas pensijų problemas, su kuriomis susidurs sparčiai amžėjanti mūsų šalies visuomenė. Ekonomistas Teodoras Medaiskis pastebi, kad dalis gyventojų vis dar elgiasi nerūpestingai pensijai netaupydami, bei pasidalijo nuomone, kodėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata III pakopai turėtų likti.

Ne tik Lietuvoje moterų ir vyrų pensinis amžius ilgą laiką buvo skirtingas. Tokia tvarka galiojo ir Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena nemažai lietuvių emigrantų. Tačiau dabar aiškėja, kad šioje šalyje pensinio amžiaus vienodinimas, tiksliau, netinkamas informavimas apie jį, pažeidė moterų teises. Dabar valdžia turės ieškoti milijardų svarų sterlingų kompensacijoms išmokėti, kurių dydis gali siekti iki 2950 svarų sterlingų arba 3443 vienai moteriai, praneša vietos žiniasklaida.

Tyrimai rodo, kad, visuomenei senstant, o gimstamumui mažėjant, pensininkų ir dirbančiųjų santykis Jungtinėje Karalystėje (JK) tampa netvarus, rašo portalas „Euronews“. Prognozuojama, kad iki 2023 metų gyventojų skaičius šalyje išaugs 6,7 mln., o vien pensijos už 2023–2024 m. JK kainuos apie 161,9 mlrd. eurų. Būtina laipsniškai didinti pensinį amžių Remiantis naujausiu „Longevity Centre“ pranešimu, visiems, gimusiems JK po 1970 metų balandžio mėnesio, gali tekti dirbti iki 71 metų.

Iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet bus ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2024 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Pagal galiojantį Socialinio draudimo pensijų įstatymą kiekvienais metais Lietuvoje yra ilginamas pensinis amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. Ne išimtis ir 2024 m. Nuo jų pradžios tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos teks dirbti ilgiau. Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir, jei tik nori, gali mesti darbus ir išeiti į pensiją. Vis dėlto laikas, kada galima prašyti pensijos, vis tolsta. Palyginti su kitomis šalimis, lietuviai iki pensijos dirbs tikrai ne trumpiausiai, nors pasigirti ilga gyvenimo trukme negali.

Didžiausią dalį į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių sudaro grįžtantys užsienyje dirbę tautiečiai, todėl daugelį neraminantys klausimai apie būsimą pensiją pasigirsta vis dažniau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai peikia prezidento siūlymą leisti išsiimti ketvirtį sukauptų pinigų. Fondų valdytojai prognozuoja, kad žmonės iš viso pasiims apie milijardą eurų, pinigus iššvaistys ir dėl to sumažės jų būsima pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skaičiuoja, kad išmoka vienam žmogui vidutiniškai siektų apie pusantro tūkstančio eurų, tad prezidento siūlymą vadina populistiniu. Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius.

Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek per darbinę karjerą žmogus išdirbo metų ir kokio dydžio įmokas mokėjo. Dabar tokie duomenys renkami ir archyvuojami elektroniniu būdu. Tačiau anksčiau viskas buvo daroma popieriuje. Kai kurie gyventojai nuogąstauja, kad dėl to jų pensija yra mažesnė, negu iš tikrųjų turėtų būti. „Sodra“ paaiškino, ką tokiais atvejais reikia daryti ir kaip apskritai skaičiuojamas senesnis stažas.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl pensijos amžiaus didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalyje yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas. Jos teigimu, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.   „Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų.

Prancūzijos vyriausybė nusprendė tęsti prieštaringai vertinamą pensijų reformą, kuri, atrodo, suskaldys šalį ir paskatins visuomenės neramumus. Detales apie privalomųjų pensijų taisyklių pakeitimus šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pristatė sausio 10-ąją Šių priemonių likimas parodys, ar Emmanuelis Macronas sugebės tęsti reformas Prancūzijoje antrosios prezidento kadencijos metu, rašo „The Economist“. Svarbiausias pakeitimas – iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 i...

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra. „Manau, kad nėra tokio poreikio, kalbos apie pensijos amžių, tas skaičius 72, kuris dažnai minimas, neturi nieko bendro su realybe, nei poreikio nei planų, net diskusijų lygmenyje nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė. „Kaip bus ateityje, matysime pagal situaciją, bet dabar poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra“, – pridūrė ji.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai ilginti darbingą amžių iki 72 metų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokiam siūlymui nepritaria. Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina nustoti vaizduoti darbą it katorgą ir pradėti kurti lankstesnes pensijų sistemas, kurios leistų įtraukti šiuos žmones į darbo rinką. Jūsų manymu, koks būtų teisingas sprendimas? Pensinis amžius yra kaip gąsdinimo instrumentas. Retorinis žaidimas, kuris labai naudingas privačioms finansų korporacijoms, pensijų fondams.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2023 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės. Minint Pagyvenusių žmonių dieną, 5 faktai apie dirbančius pensininkus. Dirbančių pensininkų dalis auga Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Daugelis amerikiečių nekantriai laukia, kol galės oficialiai iškeisti savo darbą į pensininko statusą. Tačiau paklausti, kokio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, jie nėra vieningos nuomonės. Įpensiją gyventojai norėtų išeiti 62 metų, tačiau daugiau pinigų gauna, jeigu sutinka dirbti iki 70 metų. Vienos apklausos duomenimis, vidutinis amžius, kuomet žmonės tikisi išeiti į pensiją, yra 62 metai.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės dažnai apsvarsto įvairius variantus – išeiti poilsio anksčiau ar toliau tęsti darbus? Iš tiesų pasirinktas laikas turi didelę įtaką pensijos dydžiui. Priklausomai nuo to, kada baigia darbinę karjerą, žmogaus pensija gali skirtis dešimtimis eurų per mėnesį ar tūkstančiais eurų per likusį gyvenimą. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių.