Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.
Pensijų draudimo būtinasis stažas yra svarbus skaičiuojant pačią pensiją. Kuo stažas yra didesnis, tuo didesnės pensijos galima tikėtis.
Pensinis amžius ilgėja 4 arba 2 mėnesiais
Paprastai kalbant, pensinis amžius, tai žmogaus metai, kurių sulaukus jis turi teisę baigti darbinę karjerą ir gauti senatvės pensiją.
Šiais metais moterų pensinis amžius yra lygiai 64 metai. Nuo 2024 metų pradžios jis ilgėja iki 64 metų ir 4 mėnesių. Taigi, į pensiją galės išeiti 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d. gimusios ar vyresnės moterys.
Vyrų pensinis amžius dabar yra 64 metai ir 6 mėnesiai. Nuo kitų metų sausio jis ilgėja iki 64 metų 8 mėnesių. Į pensiją galės išeiti 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d. gimę arba vyresni vyrai.
Tai nėra paskutinis pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje. Jis dar didės ir nuo 2025, taip pat nuo 2026 metų, kai pasieks lygiai 65 metus tiek moterims, tiek vyrams.
Laikas, nuo kada žmonės gali išeiti į pensiją pradėtas ilginti prieš 11 metų.
Paprastai argumentuojama, kad tą būtina daryti, nes Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kasmet mažėja naujagimių ir vėliau darbingo amžiaus žmonių. Būtent iš sumokamų įmokų ir mokesčių mokamos pensijos.
Jeigu pensinis amžius nebūtų ilginamas, tektų didinti socialinio draudimo įmokas ar gyventojų pajamų mokestį, nors darbo apmokestinimas Lietuvoje šiuo metu ir taip nemažas.
Daugelyje Europos šalių jau dabar pensinis amžius siekia 65 metus (tiesa, kai kur jis ir mažesnis). Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Islandijoje į pensiją galima išeiti sulaukus 67 metų (arba prašyti išankstinės pensijos), Nyderlanduose – 66 metų ir 7 mėnesių, Jungtinėje Karalystėje – 66 metų.
Oficiali statistika rodo, kad sulaukę 65 metų lietuviai dar išgyvena ir pensiją gauna vidutiniškai kiek daugiau nei 16 metų, o Vakarų ir Pietų Europoje – 5 metais ilgiau.
Būtinasis stažas ilginamas 6 mėnesiais
Nuo 2024 m. pradžios ilgėja ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis stažas senatvės pensijai gauti. Paprastai kalbant, norint visos pensijos reikės ne tik ilgiau gyventi, bet ir dirbti ilgesnį laiką.
Būtinasis stažas taip pat ilginamas kiekvienais metais. Šiemet vyrams ir moterims jis yra lygiai 33 metai. Nuo sausio 1 d. jis kyla iki 33 metų ir 6 mėnesių.
Būtinasis stažas dar bus didinamas mažiausiai ketverius ateinančius metus, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Nuo sukaupto stažo priklauso būsimos pensijos dydis, tiksliau, jos bendroji dalis. Jeigu žmogus išdirba ilgiau, ši dalis proporcingai didėja ir jam išmokama daugiau pinigų.
Tiesa, pakeitus įstatymą nuo 2022 m. pradžios pagrindinė pensijos dalis nemažinama tiems, kas būtinojo stažo realiai nesukaupia. Tokiu atveju skiriant pensiją žmogaus sukauptas prilyginamas būtinajam.
Pensinio amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas, be kita ko, aktualus ir tiems gyventojams, kurie svarsto apie išankstinę pensiją.
Pagal įstatymą išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama, jeigu iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus žmogui yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jeigu jis turi būtinąjį stažą.
Šiems dviem dydžiams ilgėjant, dėl išankstinės pensijos taip pat bus leidžiama kreiptis vėliau.
Kasmet pensininkų daugėja
„Sodros“ duomenimis, dabar Lietuvoje buvo 619,4 tūkst. senatvės pensijų gavėjų, iš kurių dar dirba daugiau nei 74 tūkst. O štai prieš 5 metus senatvės pensijų gavėjų skaičius tesiekė 599 tūkst.
Išankstinę pensiją spalio mėnesį gavo 7,4 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 538,5 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą siekia 574,1 euro, o jo neturint – 342,7 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus.
Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Ministerija prognozuoja, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir esą pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
Antra kur dingo žmonių darbo stažas iki 1994 metų ? Pvz įmonės bankrutavo ar užsidarė ir nėra išlikę jokių dokumentų !!! Jeigu valdžia daro nusikaltimus tai kodėl turi kentėti žmonės ?
