Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas. Praėjusį mėnesį vyras sumokėjo 80 eurų, tačiau tai ne riba, šildymo kaina auga kas mėnesį, tad teks mokėti vis daugiau. O kiek reikės mokėti už šį mėnesį Antanas net bijo pagalvoti, mat už lango jau spaudžia šaltis.
„Dabar daugiau pradėjo šildyti, šalčiai pakilo, būdavo vos drungni. Darbuotoja sako, jums bus žiemą nuolaida“, – pasakoja jis.
Panevėžio savivaldybės socialinės paramos darbuotojai pluša išsijuosę – panevėžiečiai masiškai teikia prašymus šilumos kompensacijoms.
„Pernai spalį kreipėsi 2080 asmenų, o šiemet spalį 2400 asmenų. 320 daugiau. Lapkričio mėnesį šiemet 423 asmenimis daugiau, ženkliai padaugėjo besikreipiančių“, – sako socialinių išmokų specialistė Svetlana Klebavičienė.
Nors žmonės jau skundžiasi didžiulėmis šildymo sąskaitomis, brangstant kurui ir atėjus šalčiams, Panevėžio energijos atstovai perspėja ruoštis vis didesnėms sąskaitoms.
„Nuo rytdienos pradės gauti sąskaitas, jos bus vidutiniškai 27 proc. didesnės nei buvo pernai lapkritį, nes padidėjo šilumos kaina“, – aiškina „Panevėžio energija“ atstovas Vidmantas Žalkauskas.
Degalai degalinėse kažkodėl nepinga
Slegiami augančių šildymo kainų, gyventojai piktai žiūri ir į švieslentes degalinėse. Už benziną dažnoje jau tenka mokėti daugiau kaip pusantro euro už litrą, tik dyzelinas dar šiek tiek pigesnis. Nors degalų didmeninė kaina jau dvi savaites krenta žemyn, dauguma degalinių tebelaiko aukščiausias kainas:
„Brangsta kainos momentaliai, kai tik per žinias pasako. O pinga labai lėtai, mėnesių mėnesiais vienas kitas centas.“
„Degalinės galėtų pasirūpinti klientais ir pasiūlyti pigesnes kainas.“
„Aukštoka, įpratę buvom mažiau. Aukštoka. Užsiperka, laiko, reguliuoja pagal kainas, savo turi gudrybių.“
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad pastarąjį mėnesį daugumos lietuviškų degalinių marža yra išaugusi. Anot jo, tiekėjų ir pardavėjų dedamoji dalis degalų kainoje pastaruoju metu yra ypač didelė, apie 50 proc. didesnė nei vidutiniškai ir sudaro apie 26 centus nuo litro degalų, kai anksčiau siekdavo apie 16–18 centų.
„Kalboms prasidėjus, kad gali atsirasti ribojimai, degalinių tinklai stengiasi sukaupti lašinius žiemai, neskuba mažinti kainų, konkuruoti vieni su kitais, žiūri, ką daro konkurentai, kainų nemažina. Dėl to atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra rekordiškai didelis“, – aiškina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Viename degalinių tinkle degalai kainuoja apie 20 centų pigiau nei brangiausiuose tinkluose. Pasak šios degalinės savininko, tokie kainų skirtumai ir parodo, kad kainoms yra kur kristi.
„Vienas tarnaudamas nori daugiau, o kitas nori mažiau. Jokios paslapties. Jis įsikanda didesnį kąsnį. Man atrodo, kąsnio užtenka, jį apžiojam ir užtenka kąsniuko. Jei gerai perka, kam mažinti. Jeigu perka, kam mažinti“, – teigia „Jozita“ savininkas Jonas Jokubauskas.
Dėl išaugusių šilumos, degalų, maisto ir paslaugų kainų, lapkritį, Statistikos departamento duomenimis, infliacija Lietuvoje pasiekė seniai regėtas aukštumas – 9,2 proc, kainos kyla vidutiniškai po procentą per mėnesį. Ekonomistai perspėja, kad kitais mėnesiais infliacija gali būti ir dar didesnė.
„Iki ateinančių metų pavasario turėtume fiksuoti metinės infliacijos piką. Vėliau turėtų mažėti vien dėl to, kad palyginamoji bazė bus mažesnė“, – tikina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvos bankas dar mėgina raminti, esą šis infliacijos šuolis yra laikinas, tačiau gali užsitęsti iki kitų metų vasaros.
„Prognozuojant galima remtis ateities sandorių informacija. Galima tikėtis, kad nuo kitų metų vidurio žaliavų kainos tarptautinėje rinkoje turi reikšmingiau mažėti“, – sako Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Visgi įtampos žaliavų rinkose gali užsitęsti ir ilgiau, o kartu ir didinti infliaciją Lietuvoje. Anot Lietuvos banko atstovės, Rusija gali ir toliau riboti dujų tiekimą Europai, įtampą gali kelti ir koronaviruso atmainų grėsmė. Kainas aukštame lygyje gali palaikyti ir perteklinė paklausa, pagrįsta nerimu dėl tolesnio kainų didėjimo.
