REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis dažniau kalbama apie tai, kad netrukus Lietuvoje gali prasidėti ketvirtoji koronaviruso banga, o Vyriausybė svarsto idėją, kad bendrą šalies karantiną turėtų keisti lokalūs. Tačiau užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad riboti reikėtų tik tas įmones ar mokyklas, kuriose kiltų viruso židiniai.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad netrukus Lietuvoje gali prasidėti ketvirtoji koronaviruso banga, o Vyriausybė svarsto idėją, kad bendrą šalies karantiną turėtų keisti lokalūs. Tačiau užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad riboti reikėtų tik tas įmones ar mokyklas, kuriose kiltų viruso židiniai.

REKLAMA

Apie galimą ketvirtą koronaviruso bangą naujienų portalo TV3 aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius S. Čaplinskas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Profesoriau, ar jau galima sakyti, kad prasidėjo dar viena banga?

S. Čaplinskas: Čia paprasčiausiai yra dėsningas diagnozuotų atvejų pakilimas. Europos ligų konrolės centras atkreipia dėmesį, kad jeigu naujų atvejų padaugėja 10 procentų, tada sergamumo lygis pradeda kelti didesnį nerimą ir reikia stebėti, kas ten vyksta – kur plinta virusas, ir kodėl jis plinta, ir ką reikia daryti, kad sumažintume plitimą.

Tie pabangavimai neišvengiamai buvo ir bus kol pandemija nebus nugalėta, o tai greitai neįvyks. Kitas klausimas – kaip sparčiai ir kiek daug mes turėsime tų židinių, kur užsikrės daug žmonių vienu metu. Reikia stengtis šito išvengti.

REKLAMA
REKLAMA

Dažnai kalbama apie tai, kad jeigu turėtume daugiau vakcinuotų žmonių, tada ir atvejų skaičius būtų mažesnis. Pone Mindaugai, pažiūrėjus į statistiką, Žemaitijoje yra bene mažiausiai pasiskiepijusių žmonių. Gal teko kalbėti su Žemaitijos miestų, rajonų vadovais, kodėl taip yra?

REKLAMA

M. Sinkevičius: Turbūt būtų sudėtinga paaiškinti šitą fenomeną, gal tas žemaitiškas užsispyrimas nėra tik mitas, galbūt sprendimams priimti žemaičiams reikia daugiau laiko, bet kai jau priimamas tas sprendimas, jis yra labai tvirtas.

Galbūt yra atskiros situacijos, kaip pavyzdys – yra kelios savivaldybės, tokios kaip Klaipėdos miesto, Neringos, kurios neturi seniūnijų kaip administracinių vienetų, na, o daugelis kitų savivaldybių turi ir aktyviai veikia išnaudodamos seniūnus kaip vietos lyderius, kaip agitatorius, kaip tokius pramušėjus, kad gyventojai norėtų, juos įtikina, ragina, skatina ir visaip kaip padeda. Galbūt čia tokie fenomenai.

REKLAMA
REKLAMA

Pone Sinkevičiau, jūs palaikote Vyriausybės planus, kad galbūt reikėtų neapmokėti testų, galbūt reikėtų tam tikriems žmonėms neleisti dirbti, jeigu nėra pasiskiepiję, arba paimti pavyzdį iš kaimynų latvių, kurie leidžia darbdaviams atleisti tuos žmones, kurie yra nepasiskiepiję?

M. Sinkevičius: Latvijos pavyzdys galbūt būtų labai kraštutinis, nežinau, kaip jis rezonuotų su žmogaus teisėmis ir visais kitais dalykais. <...> Bet imperatyvių priemonių matyt neišvengsime. Reikia suprasti, kad jei mes čia turime kovą su nematomu priešu, tai iš principo leistinos visos priemonės.

Profesoriau, ar lokalus karantinas yra sprendimo būdas kaip suvaldyti pandemiją, jeigu mes nesugebame paskiepyti žmonių?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Čaplinskas: Na, tai vienas iš būdų apriboti oro lašeliniu keliu plintančią infekciją. Bet aš labai norėčiau skatinti, kad kalbėtume ne apie lokalius karantinus, o apie tam tikras lokalias ribojimo priemones. Pavyzdžiui, jeigu susirgo tam tikras būrys žmonių kažkokioje įmonėje ar mokykloje, tai galbūt ne visą miestą reikia uždaryti, o paprasčiausiai, kad karantinuotųsi tam tikra grupė žmonių iš tos pačios organizacijos, mokyklos ar panašiai.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų