Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos kariuomenė oficialiai atidarė naująjį Rūdninkų poligoną. Tiesa, kol jis pradės veikti pilnu pajėgumu, praeis dar 5-eri metai ir reikės skirti ketvirtį milijardo eurų. Tačiau netrukus net ir jo gali būti per mažai. Lietuvai prašant NATO sąjungininkų savo karių skaičių mūsų šalyje padidinti kelis kartus, prireiks ir naujų karinių miestelių ir dar vieno poligono. Sklando idėja, kad galbūt jį pavyks įsirengti kartu su latviais – poligonas driektųsi per abi valstybes.

Lietuvos kariuomenė oficialiai atidarė naująjį Rūdninkų poligoną. Tiesa, kol jis pradės veikti pilnu pajėgumu, praeis dar 5-eri metai ir reikės skirti ketvirtį milijardo eurų. Tačiau netrukus net ir jo gali būti per mažai. Lietuvai prašant NATO sąjungininkų savo karių skaičių mūsų šalyje padidinti kelis kartus, prireiks ir naujų karinių miestelių ir dar vieno poligono. Sklando idėja, kad galbūt jį pavyks įsirengti kartu su latviais – poligonas driektųsi per abi valstybes.

REKLAMA

Su šiokiais tokiais nesklandumais ir gausiu lietumi, bet su šypsena – taip Gitanas Nausėda oficialiai atidaro atkuriamą kariuomenei perduotą Rūdninkų poligoną.

Be karinės uniformos, o su kostiumu ir lakuotais batais į poligoną atvykęs Nausėda išklausė ir planus, kuo ši vieta pavirs per artimiausią penkmetį.

REKLAMA

O užmojai išties dideli. Beveik 17-os tūkstančių hektarų plote bus 9 šaudyklos, mūšio mieste kompleksas, 5 artilerijos šaudymo pozicijos, 1 artilerijos taikinių rajonas, taip pat 4 sraigtasparnių aikštelės ir remonto dirbtuvių garažai.

„Iš viso galėtų būti vienu metu iki 4,5 tūkstančio karių šitame poligone“, – teigia strateginės komunikacijos departamento direktorius Gintaras Koryzna.

Bus įrengtos laisvalaikio erdvės kariams, valgyklos, šaudmenų ir sprogmenų sandėliai.

„Tai yra įžanga į mūsų geresnį pasirengimą, į mūsų didesnį atsparumą ir svarbiausia, į Lietuvos patrauklumą užsienio sąjungininkams. Į jo didinimą“, – kalba prezidentas Gitanas Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų kariuomenė ir sąjungininkai šio poligono laukė jau senokai, nes esamos mokymo teritorijos, pratybų teritorijos yra nepakankamos, jeigu mes turime ambiciją priimti didesnes sąjungininkų pajėgas“, – tvirtina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Galim įsigyti daug sudėtingos technikos, ginkluotės, bet jeigu neturėsime tinkamos aplinkos, kad galėtume mokytis, tai tikrai nepasieksime tos parengties, kuri reikalinga mums, kad atgrasytume ir apgintume mūsų valstybę“, – tikina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Nors šiandien kariuomenė surengė ir pirmąsias šaudymo pratybas, bet jos nedidelės. Kol kas naudojamas mažas poligono plotas. Visą erdvę sutvarkyti užtruks net penkerius metus. Teks paplušėti ir išminuotojams, nes čia dar daugybė artilerijos sviedinių po žeme. Sovietmečiu čia veikė aviacijos poligonas. O viskam sutvarkyti ir sukurti prireiks 260-ies milijonų eurų.

„Jau mūsų sąjungininkai žino apie šio poligono veiklos pradžią ir net kai kurie yra išreiškę norą prisidėti investuojant ir stiprinant šio poligono infrastruktūrą“, – teigia G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo pačiu valdžia ramina vietos gyventojus – į mišką grybauti ir uogauti jie galės eiti ir toliau, o ir pačio miško iškirsta bus mažiau nei 9 procentai. Viską įrengus, atsiras ir maždaug 100 darbo vietų, bus sutvarkytas rajono kelias.

„Žmonės supranta, todėl, kad pasikeitė geopolitinė situacija regione, visi žino, kad toks objektas yra būtinas, kad jis padės užtikrinti ne tik mūsų, mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos saugumą“, – tikina Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

Lietuvoje dabar dislokuotas NATO batalionas, kuriam vadovauja Vokietija. Tai daugiau nei tūkstantis karių. Lietuvos tikslas šį skaičių padidinti apie 5 kartus – batalioną paversti brigada.

„Kur mes buvom prieš 3 savaites ir dabar, perspektyvų, kad mes turėsime nuostatą išvadose viršūnių susitikimo Madride, galimybė judėti link brigados Baltijos šalyse, daugėja“, – teigia nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tad jei Lietuvoje NATO karių padaugėtų kartais, tektų vėl laužyti galvą – kur juos apgyvendinti, kur jie treniruosis.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip, infrastruktūros papildomai reikėtų“, – sako A. Anušauskas.

Tiesa, net politikams pritarus, brigada atvyktų dar negreitai – tai gali trukti ir ne vienerius metus. Todėl jau dabar žiūrima, kur dar bus galima statyti karinius miestelius. O galbūt ir naują poligoną.

„Dar būtų geras dalykas padaryti poligoną kartu su Latvija, pavyzdžiui. Ir kai tu turi regioninį poligoną su sąjungininkais, daug lengviau pritraukti ir vakarų Europos, mūsų vakarų sąjungininkus, kai yra erdvė kur treniruotis“, – svarsto L. Kasčiūnas.

Tačiau kol kas tai tik svarstymai apie ateitį. Nors NATO viršūnių susitikimas Madride bus jau šį mėnesį, o jame Lietuva tikisi ir daugiau naudos.

„Šiandien Valstybės gynimo taryba patvirtino, kad Lietuva privalo siekti sprendimų, kurie užtikrintų kolektyvinę gynybą nuo pat galimos agresijos pradžios. Bei, kad būtų užtikrinta Lietuvos oro erdvės gynyba“, – sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Dėl poreikio stiprinti NATO buvimą Baltijos regione, kitą savaitę mūsų politikai kalbėsis ir su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kuris atvyks į Vilnių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų