poligonas

Pirmieji Vokietijos brigados kariai į Rūdninkų karinį miestelį kelsis jau rudenį. Tokį pažadą duoda krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kuris kartu su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi apžiūrėjo statybų teritoriją. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Statybos darbai čia įgauna pagreitį. Šiuo metu objekte dirba apie 100 statybininkų, tačiau, pasak rangovų, netrukus jų skaičius turėtų padidėti dešimteriopai.

Kanados kapitalo Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) įmonė „CanBalt Ventures“ Jonavos rajone planuoja vystyti didelį gynybos pramonės ir logistikos parką „Jonava Defence Hub“ – tikimasi, kad tiek šios įmonės, tiek čia įsikursiančių pramonės ir kitų įmonių investicijos, įskaitant infrastruktūrą, statybą ir įrangą, galėtų siekti apie 500 mln. eurų.  Tai BNS patvirtino Jonavos vicemeras Povilas Beišys.

Su defektais 4 kilometrų kelio atkarpą į Rūdninkų poligoną nutiesusią įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis sako, kad iš naujo kelią savo lėšomis bendrovė pertiesti įsipareigojo iki šių metų pabaigos. Penktadienį trišalę sutartį, kuria „Fegda“ įsipareigojo kelią pertiesti savo lėšomis, įmonė pasirašė su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomene.

Po Kauno rajono savivaldybės tarybos nario Artūras Orlauskas viešojoje erdvėje paskleistų teiginių apie neva su Kapčiamiesčio poligonu susijusias gyventojų mirtis, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo poziciją. Ministerija teigia, kad tokie naratyvai yra žinomi ir stebimi, tačiau oficialių duomenų, siejančių netektis su poligono steigimo procesu ar gyventojams siunčiamais laiškais, nėra.

Kapčiamiesčio seniūnijoje plintant Kauno rajono savivaldybės tarybos nario Artūro Orlausko gandams apie su poligono steigimu susijusias mirtis, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė savo „Facebook“ paskyroje informuoja, kad jokios oficialios informacijos, siejančios šias netektis su minėtais procesais, nėra.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) į pirmąjį posėdį ketvirtadienį susirinko tarpinstitucinė darbo grupė, kuri rūpinsis papildomų naudų Lazdijų, Jurbarko ir Tauragės rajonų gyventojams suteikiančių projektų įgyvendinimu.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą, įgalinantį steigti poligoną Kapčiamiestyje. Taip pat, įvyko susitikimas, skirtas aptarti Kapčiamiesčio poligono steigimą ir Tauragės poligono plėtrą. „Šiandien pasirašiau du svarbius įstatymus – Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra Jurbarko savivaldybėje.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks susitikimas, skirtas aptarti Kapčiamiesčio poligono steigimą ir Tauragės poligono plėtrą. Jo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašys tai įgalinančius įstatymus. Susitikime dalyvaus premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti už gynybą atsakingi pareigūnai.

Seimui pritarus Kapčiamiesčio poligono steigimui, parlamento pirmininkas Juozas Olekas tikina, kad prieš šį projektą balsavę koalicijoje esančių frakcijų nariai skeptiškai vertina ne patį poligoną, o tam tikras įstatymo nuostatas.  „Tai yra balsų skaičius, kuris rodo pakankamai vieningą balsavimą.

Per 100 parlamentarų balsavus už, Seimas ketvirtadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, po įstatymo priėmimo bus išsiunčiami pranešimai teritorijoje turto turintiems savininkams. Kompensacijų siūlymus tikimasi pateikti iki kitų metų pradžios, o pinigus pervesti iki 2027-ųjų vidurio. Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.

Seimas ketvirtadienį paskutinį kartą balsuos dėl Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimo. Tiek priėmimo, tiek svarstymo metu iniciatyvos nepalaikė dauguma valdančiųjų „Nemuno aušros“ parlamentarų, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausę politikai. Tiesa, steigimas abiem atvejais sulaukė daugiau nei 100 Seimo narių balsų už.

Kapčiamiesčio poligonas skinasi kelią Seime – šį kartą padaugėjo net ir „Nemuno aušros“ narių, kurie palaikė šį projektą. Tiesa tokie vis dar skaičiuojami vienetais. Bet vis garsiau skamba ir kitų koalicijos partnerių, „valstiečių“ balsas, prieštaraujantis poligono projektui. Garsiai skambėjo ir po Seimo langais surengtas protestas, kuriame keli šimtai žmonių sakė: „Poligonui – ne“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prie Seimo planuojant protesto akciją, parlamentarai antradienį svarstys Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimą. Pirmą žingsnį Seimas žengė kovo pabaigoje, kai projektui pritarta tik jį palaikius opozicijos atstovams. Už poligono steigimą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai.

Seime laukia dar vienas egzaminas dėl aistras keliančio Kapčiamiesčio poligono. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį nusprendė parodyti, kad žmonėms turėti poligonus savo pašonėje apsimoka – ministerija pasirašė susitarimą su savivaldybėmis, pagal kurį joms skirs papildomus milijonus. Skiriami pinigai nėra dideli, o dalis jų bus skirta projektams, kuriuos ministerija bet kokiu atveju įgyvendintų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir poligonus turinčios savivaldybės pirmadienį pasirašė susitarimą dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo, kuriame numatyta, jog ministerija įsipareigoja šioms savivaldybėms vien šiemet skirti 11 milijonų eurų. Pasirašytame susitarime numatyta Šalčininkų rajonui skirti apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdos – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragės –  apie 830 tūkst.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus svarstomas Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektas, taip pat – Tauragės bei Šilalės karinių poligonų plėtrą numatantys įstatymų. Anot NSGK pirmininko Rimanto Sinkevičiaus, per šią savaitę komitetas Seimui turi parengti galutines išvadas.  „Pradėsime svarstymą ir jį pabaigsime, jeigu sėkmingai seksis. Jeigu nesėkmingai seksis, galbūt padarysime pertrauką dviems dienoms.

Po mėnesio pertraukos į posėdį renkasi koalicijos taryba – antradienį Vyriausybėje ji aptars Seimo pavasario sesijos darbus ir balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono. „Koalicinės tarybos darbotvarkėje – Seimo pavasario sesijos prioritetai ir svarbiausi einamieji klausimai, tarp jų ir balsavimai dėl Kapčiamiesčio poligono“, – BNS sakė premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas. Prieš tai valdančiųjų lyderiai buvo susirinkę kovo pradžioje, prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai.

Seimo balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono parodė aiškų koalicijos susiskaldymą – dalis partnerių balsavo prieš, susilaikė arba nedalyvavo. Skirtingos pozicijos koalicijoje kelia klausimą: ar dabartinė valdžia yra pakankamai stipri atlaikyti tolimesnius iššūkius? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir politologas Ignas Kalpokas.

Siekiant saugoti biologinę įvairovę šalies kariniuose poligonuose, Aplinkos, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pasirašė tai numatantį susitarimą. Juo patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti poligonų poveikį gamtai, skirti dėmesio saugomų teritorijų plėtrai ir nykstančių rūšių apsaugai, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Kapčiamiesčio bendruomenė kelia klausimą: ar jų balsas iš tiesų girdimas? Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina ieškanti kompromisų, vietos gyventojai priešingai – sako, kad jų lūkesčiai lieka nuošalyje. Antradienį, kovo 24 d., Seimas pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektui, iš 117 parlamentarų „už“ balsavo 102, „prieš“ – 10, o 5 susilaikė. Tuo pat metu Kapčiamiesčio bendruomenės atstovai atvyko su plakatais išreikšti savo poziciją.

Šeštadienį Vilniaus centre, Katedros ir Nepriklausomybės aikštėse, vyko mitingas prieš poligono statybas Kapčiamiestyje ir miškų kirtimą, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms. Prieš vidurdienį kelios dešimtys žmonių rinkosi Katedros aikštėje. Renginį organizavo „Sąjūdžio už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta. Jis sakė, kad reikalaus politikų atsakyti į Kapčiamiesčio gyventojų klausimus, į kuriuos net aukščiausieji pareigūnai neatsakė.

Dronų įskridimai į Baltijos šalių oro erdvę per trumpą laiką išryškino regiono pažeidžiamumą. Nors Lietuvoje incidentas siejamas su pasiklydusiu ukrainiečių dronu, sinchroniški atvejai Latvijoje ir Estijoje verčia svarstyti platesnį kontekstą – nuo karo Ukrainoje poveikio iki pasirengimo galimoms grėsmėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui žadant šaukti koalicinės tarybos posėdį dėl partnerių balsavimo prieš Kapčiamiesčio poligono projektą, „valstiečių“ frakcijos Seime narė Aušrinė Norkienė sako kolegų, nepalaikiusių projekto jo pateikimo stadijoje, neperkalbinėsianti. Kartu ji pabrėžia, jog diskusijų frakcijos viduje bus.  „Perkalbėti – tikrai ne, bet aš tikiu, kad kiekvienas girdintis argumentus, priims sprendimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiui Mindaugui Sinkevičiui užsiminus, kad artimiausiu metu bus organizuojama koalicinė taryba, kurioje ketinama aptarti partnerių „Nemuno aušros“ balsavimą prieš Kapčiamiesčio poligoną, „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako tokio posėdžio nebijantis. Politikas taip pat tvirtino nemanantis, jog balsavimas prieš minimą įstatymą kelia riziką tolesniam koalicijos egzistavimui.

Daliai koalicijoje esančių frakcijų narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija artimiausiu metu organizuos koalicinės tarybos posėdį šiam klausimui aptarti.  „Socialdemokratai, savo prezidiume aptarę tą situaciją, neigiamai vertina koalicijos partnerių elgesį arba poziciją balsavime, nepalaikymą šio sprendimo, kaip ypatingai svarbaus mūsų valstybės saugumui.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad koalicijos partnerių balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono yra nepriimtinas, prašys partijos tai įvertinti. „Situacija, deja, nedžiugina ir čia, aišku, gal visi fokusuojamės į „Nemuno aušrą“, bet ir „valstiečių“ (...) frakcija taip pat neparodė konsoliduoto noro priimti šitą svarbų įstatymą Seime.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlymą išplėsti Tauragės karinį poligoną. Antradienį po pateikimo už tai balsavo 90 parlamentarų, prieš balsavusiųjų ir susilaikiusiųjų nebuvo. „Atliepiant augančios kariuomenės poreikius plečiamas Tauragės poligonas į Jurbarko rajono savivaldybę, todėl, kad toje savivaldybėje, toje teritorijoje nėra privataus turto.

Antradienį po pateikimo prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina, jog parengtas įstatymo projektas jam yra nepriimtinas. „Toks, koks dabar yra atneštas įstatymo projektas, man yra nepriimtinas“, – po balsavimo žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Du trečdaliai šalies gyventojų remia naujų karinių poligonų steigimą ar esamų plėtrą, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. KAM duomenimis, 64 proc. šalies gyventojų pritaria, kad Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos treniruotis, įskaitant naujų karinių poligonų steigimą ar esamų plėtrą, nepritaria – 14 proc. gyventojų. 65 proc.

Seimas antradienį žengė pirmą žingsnį steigiant Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone. Po pateikimo už Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė penki parlamentarai.

Lenkijai atsisakius plėsti Kapčiamiesčio poligoną į savo teritoriją, kritika Lietuvos diplomatijai buvo sutirštinta, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, problemos nei buvo, nei atsirado, o Lenkija ir toliau lieka suinteresuota vykdyti bendras pratybas kartu.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad antradienį Seimui teikiamas įstatymas dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo bus lakmuso popierėlis koalicijos tvarumui įvertinti, o praėjusią savaitę dėl poligono nuskambėjusi Lenkijos pozicija problemų nekelia. „Aš manau, kad tai yra toks lakmuso popierėlis iš tikrųjų.

Antradienį vyksiančio plenarinio posėdžio metu Seimui bus pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektas. Jį siūloma svarstyti skubos tvarka.  Praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, jog tikisi, kad parlamento atstovai tokį siūlymą palaikys. „Taip, su (Seimo – ELTA) pirmininku apie tai kalbėta.

 Lenkija ketvirtadienį atmetė galimybę kurti bendrą karinio rengimo centrą su Lietuva abipus valstybių sienos. Kaip rašė BNS, Lietuvos vyriausybė parengė planus steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje. Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.

Kapčiamiesčio poligonas gavo viso ministrų kabineto palaiminimą. Jam Vyriausybė pritarė bendru sutarimu – nė žodžio prieš nepasakė ir „Nemuno aušros“ vadovaujamos ministerijos. Nors pats Remigijus Žemaitaitis net ir po susitikimo su krašto apsaugos ministru pareiškė, kad nėra įtikintas poligono būtinybe. Poligono likimas dabar keliasi į Seimą, kur ir bus priimti galutiniai sprendimai. Būsimo Kapčiamiesčio poligono klausimas laikomas vienu svarbiausių, stiprinant mūsų kariuomenės pajėgumus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimo ir Tauragės poligono išplėtimo įstatymų projektams. Jiems dar pritarti turės Seimas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) prašo, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka. „Tikiu, kad projektas, kurį palaikysime, yra optimalus.

Seimas po žiemos pertraukos susirinko į pavasario sesiją, kuri prasidėjo nuo premjerės Ingos Ruginienės pasiaiškinimų. Ministrė pirmininkė aiškinosi, kodėl į Vatikaną ir olimpines žaidynes už valstybės pinigus skraidino šeimos narius. I. Ruginienė teisinasi, kad taip siekė geriau atstovauti Lietuvai, nors Remigijus Žemaitaitis krizena ir sako, kad premjerė tapo labiau tikinti.

Kapčiamiestyje nusprendus steigti karinį poligoną, Lazdijų rajono savivaldybė siūlo numatyti platesnį išmokas gausiančiųjų vietinių ratą, kompensacijas verslui. Iš savivaldybės vadovų, skyrių vedėjų, specialistų bei seniūnų sudaryta darbo grupė trečiadienį pateikė savo siūlymus. Juose raginama apibrėžti dešimties kilometrų spindulio teritoriją aplink poligoną ir mokymo teritoriją kaip tiesioginio bei netiesioginio poveikio zoną, kurioje būtų taikomas specialus kompensacinis mechanizmas.

Jau kovą Krašto apsaugos ministerija Seimui teiks Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymo projektą ir Tauragės poligono plėtros pataisas, tačiau dalis valdančiųjų jau signalizuoja abejonėmis – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako nematantis frakcijos palaikymo. Tuo metu ministerija žada kompensacijas sodybų ir miško savininkams bei apmokamą nepriklausomą turto vertinimą.

Šiais metais turime rekordinį finansavimą gynybai ir, be viso to, yra įpusėję reikalai dėl Kapčiamiesčio poligono. Tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau išmetami ir „gąsdinantys“ scenarijai – nuo Vokietijoje atliktų simuliacijų apie tariamai greitą Rusijos įsiveržimą iki klausimo, ar valstybė sugebės vienu metu ir stiprinti atgrasymą, ir išlaikyti žmonių pasitikėjimą sprendimais.

Aistros dėl planuojamo Kapčiamiesčio poligono nerimsta. Gyventojams kyla įvairių klausimų ir nuogąstavimų: kiek padidės triukšmas; ar teks dažnai sutikti karius; ar karinė technika nesugadins kelių ir kt. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino tuos, kurie ne vienerius metus gyvena prie poligono. Pabradės gyventojai pasakė atvirai, ką reiškia gyventi su kariuomene pašonėje. Pabradėje gyvenanti Ana Gulbinovič gerai žino, ką reiškia, kai netoliese treniruojasi kariuomenė.

Trys konsorciumai pirmą kartą realiomis sąlygomis testavo savo kuriamus technologinius sprendinius, skirtus prisidėti prie Lietuvos oro erdvės saugumo stiprinimo. Testavimui ir demonstravimui sąlygas Gen.

Pabradės poligone baigėsi savaitę trukusios pratybos „C.U.A.S February 26“, kuriose testuotos naujai sukurtos kovos priemonės prieš dronus kamikadzes ir meteorologinius oro balionus. Kaip penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, mokymuose sudarytos sąlygos saugumo ir gynybos pramonės atstovams pademonstruoti savo įrangą, patikrinti jos efektyvumą naikinant imituojamus taikinius bei suderinamumą su kariuomenės įranga.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad į steigiamo Kapčiamiesčio poligono teritoriją patenkančių sodybų savininkai teigiamai žiūri į turto pardavimą, bet gali kilti ginčų dėl kompensacijų dydžio. „Kiek esu informuotas, teigiamai priima sprendimą, kad jis toks yra, visos 13 sodybų“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. Anot R. Kauno, sudėtingesnė situacija buvo su viena sodyba, nes joje vienintelėje žmogus gyveno nuolat.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako žadantis kartu su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu kovo mėnesį vykti į Kapčiamiestį, kur ketinama steigti karinį poligoną. „Kovo mėnesio pradžioje mes kartu su ministru važiuojame“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas. „Mes važiuosime į vietą, kalbėsimės su žmonėmis. Natūralu, turi važiuoti su valdančiaisiais, kurie valdo informaciją, resursus, jie žinos, kokią tą neturtinę žalą jie galės pasiūlyti.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako, kad naujo karinio poligono steigimą Kapčiamiestyje dar kartą svarstyti Valstybės gynimo taryboje (VGT) atsisakyta, nes tai būtų perteklinė procedūra. „Atsižvelgiant į teisinį vertinimą, pakartotinis VGT sprendimas būtų perteklinis, todėl jo atsisakyta. (...) Sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo sąlygų detalizavimo priims Seimas atskiru įstatymu“, – BNS perduotame komentare teigė ministerija.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša baigusi tris savaites trukusias individualias ir grupines konsultacijas Kapčiamiestyje dėl poligono steigimo. Pasak KAM pranešimo, didžiausias konsultacijų skaičius fiksuotas pirmąją savaitę, o trečiąją jų skaičius pastebimai sumažėjo. Toliau konsultacijos bus tęsiamos el. paštu ir telefonu, suteikiamos nuotoliniu būdu arba gyvai, gyventojams užsiregistravus ir atvykus į Krašto apsaugos ministeriją.

Įsiaudrinusius Kapčiamiesčio gyventojus dėl poligono kiršina ir netikri botai socialiniuose tinkluose. Tą pastebi Nacionalinis krizių valdymo centras, esą kai kuriose grupėse netikrų paskyrų beveik 90 proc. Neegzistuojantys „Facebook“ „kurstytojai“ aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, komentuoja ir taip audrina pasimetusius Kapčiamiesčio gyventojus. Lietuvos valdžios institucijos jau kreipėsi į socialinio tinklo vadovybę, kad ši pašalintų netikras paskyras.

Susitikime su „Nemuno aušra“ ir jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu Lazdijuose apsilankė laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Nerimstant aistroms dėl Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamo steigti poligono, A. Valinskas sakė dėl vieno dalyko sutinkantis su R. Žemaitaičiu, tačiau jo kalboje jis įževelgė ir dviveidiškumą. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku.