poligonas

Pabradės poligone vyksta vienos didžiausių statybų Baltijos šalių istorijoje. Už 150 mln. eurų greitu metu iškils naujas karinis miestelis, skirtas itin aukštos parengties NATO kariams. Tokie kariai, esant krizinei situacijai arba iškilus karinei grėsmei, į Lietuvą turėtų atvykti per 24 valandas. O kareivinėse įprastu metu turėtų gyventi Lietuvos kariai arba kiti NATO sąjungininkai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pristatys generolo S. Žukausko poligone Pabradėje NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtą infrastruktūros vystymo projektą.   Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Modestas Petrauskas kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Pirmadienį prasideda tarptautinės karo inžinierių pratybos „Inžinierių griausmas 2023“. Iki rugsėjo 15 dienos numatytos pratybos vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradės rajone ir Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone, Kauno mieste esančiame Dariaus ir Girėno stadione, taip pat Vilniaus, Jonavos bei Švenčionių rajonuose.

Trečiadienį prasideda lauko taktikos pratybos „Aršus Vilkas 23/2“, vyksiančios Jonavos, Kauno, Prienų rajonuose. Kaip pranešė kariuomenė,  pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys, pirotechnikos užtaisai, skleidžiami garsai iš garsiakalbių. Didelį garsą skleidžiančios priemonės nebus naudojamos nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Gyventojai taip pat gali patirti trumpalaikių nepatogumų automobilių eisme, kuomet kariai vykdys kontrolės posto ar taktinio judėjimo vietovėje užduotis.

Šią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pasiūlius Lietuvoje įsteigti dar vieną karinį poligoną. Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada ieškoti tam tinkamų teritorijų. „Numatoma atlikti išsamų vertinimą, kur Lietuvoje būtų tinkamos civilinės teritorijos karininiams mokymams plėtoti. Atsižvelgus į vertinimo išvadas, būtų ieškoma galimybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti naujos brigados dydžio karinio manevravimo teritorijos įsteigimą“, – rašoma BNS pateiktame komentare.

TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje apsilankė poligone, kur atliekami įvairūs bandymai, naudojant maskuojamuosius tinklus. Pavyzdžiui, kaip geriau po jais pasislėpti ir paslėpti techniką. Kadangi šalyje masinės tokių tinklų gamybos nėra, jais kol kas rūpinasi savanoriai. Ir išrado jie ypatingus tinklus, po kuriais galima pasislėpti net ir nuo priešo dronų su termovizine įranga. Per poligoną senutėliu automobiliu skuba savanoriai senjorai.

Lietuvai ruošiant infrastruktūrą priimti Vokietijos brigadai Rūdninkų poligone rudenį prasidės statybos darbai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kad iki 2026 metų pasirengtume priimti (brigados – BNS) vienetą, vienoje iš tų vietų, Rūdninkų poligone, jau šį rudenį planuojama pradėti paruošiamuosius statybos darbus“, – antradienį per posėdį Seime sakė A. Anušauskas.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Į Lietuvą pratybų atvyko dalis Vokietijos 41-osios brigados, tos pačios, dėl kurios buvo sulaužyta daug politinių iečių. Vokiečiai čia atvyko ne tik pasitreniruoti kartu su Lietuvos kariais, bet ir pažiūrėti, kaip greitai gali permesti pajėgas išgirdę pavojaus signalą. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad vokiečiai atvyko per šešias dienas, o keliaudami išbandė jūros, oro ir sausumos kelius.