Kaip penktadienį pranešė KAM, į grupę pagal kompetencijos sritis įtraukti Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybių merai, Krašto apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijų vadovybės atstovai.
Savo atstovus taip pat delegavo Vyriausybė ir Prezidentūra.
„Valstybei svarbią karinės infrastruktūros plėtrą būtina derinti su aiškiu įsipareigojimu žmonėms. Darbo grupės užduotis – užtikrinti, kad kariuomenės stiprinimas atneštų apčiuopiamą naudą regionų gyventojams, stiprintų jų atsparumą“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.
Tarpinstitucinė grupė rūpinsis papildomimis naudomis, gyvenantiems greta naujų poligonų
Norint suderinti poligono steigimą su vietos bendruomenių interesais, planuojamos konkrečios žmonių kasdienybei palengvinti skirtos priemonės.
Viena iš jų – kelių infrastruktūros gerinimas. Numatyta, kad pirmenybė būtų teikiama Lazdijų ir Jurbarko rajonuose esančių kelių projektavimui, remontui ir tiesimui, siekiant pagerinti krašto kelių būklę ir užtikrinti saugų eismą.
Kelių infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą koordinuos Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis.
Papildomos priemonės taip pat numatytos ir energetikos srityje. Siekiant užtikrinti stabilesnį elektros energijos tiekimą gyventojams, planuojama pagal galimybes Lazdijų rajone esančias elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakinga Energetikos ministerija kartu su bendrove „Elektros skirstymo operatorius“.
Dėmesys bus skiriamas ir vietos ekonomikos stiprinimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, inicijuos papildomas verslo skatinimo ir investicijų pritraukimo priemones.
Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, pavedama užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonų gyventojams.
Savivaldybėms su poligonais kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento.
Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.
Savivaldybėse su poligonais taip pat bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga.
„Tikimasi, kad visos šios priemonės prisidės prie regionų infrastruktūros gerinimo, stabilesnio paslaugų teikimo ir didesnių ekonominių galimybių Lazdijų ir Jurbarko rajonų gyventojams“, – teigia ministerija.
Kaip rašė BNS, Seimas balandį uždegė žalią šviesą naujo poligono Lazdijų rajone steigimui ir kuriamo Tauragės poligono plėtrai Jurbarko rajone.
Prezidentas Kapčiamiesčio poligonui siūlo suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, įprasminant jos nuopelnus Lietuvos laisvei.
Grafaitė pasižymėjo 1831 metų sukilime, pati suorganizavusi karinį dalinį, vadovavusi jam mūšiuose prieš Rusijos imperijos kariuomenę ir tapusi pirmąja moterimi kapitone, kurios pasiaukojimas tapo kovos už laisvę simboliu.
Ji palaidota Kapčiamiesčio senosiose kapinėse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
