Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu.
Antradienį visi kalbėjome apie tai, kad į Varėnos rajoną įskrido dronas. Trečiadienį girdime, kad jau Latvijoje ir Estijoje įskrido po droną. Pas mus sakoma, kad estai visgi mano, jog tai tik pasiklydęs dronas. Nežinia, kaip čia su tais atvejais, bet vienu metu įvyko incidentai visose trijose šalyse. Tai įdomus sutapimas.
Žinoma, tai sutapimas, bet faktas lieka faktu. Iš tiesų dronai skrido tiek į Latvijos, tiek į Estijos teritoriją. Galutinių išvadų dar nėra, bet remiantis mūsų vertinimu, Lietuvoje buvo pasiklydęs ukrainiečių dronas. Turime turėti omenyje, kad šiuo metu vyksta stambus Ukrainos puolimas prieš tam tikrus objektus – tiek Primorsko naftos terminalas, tiek Ust Lugos uostas. Tokie incidentai visada yra tikimybė.
Ko galime laukti artimiausiu metu?
Artimiausiu metu prognozuoti sunku. Galime tik pasakyti, kad neturėtume manyti, jog tokių atvejų nebus. Jų gali būti ir ateityje, ir turime daryti viską, kad būtume pasiruošę. Praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo priimtas sprendimas skirti 500 milijonų eurų antidroninėms sistemoms įsigyti – tiek detekcijai, tiek identifikavimui, tiek neutralizavimui. Procesas jau vyksta, tačiau, kaip minėjo premjerė ir ministras, tai nėra tiesiog nuėjimas į parduotuvę ir pirkimas prekių. Šios priemonės gaminamos ilgesnį laiką, užsakovų yra daugiau, aš tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime pilnai veikiančią sistemą.
Karas Ukrainoje trunka jau ketverius metus. Mes radarus ir kitas priemones užsisakėme tik pernai.
Taip, iš tikrųjų pernai buvo priimtas galutinis sprendimas, o anksčiau kodėl jis nebuvo priimtas, tai man sunku pasakyti.
Kokia dabar situacija – kiek galime nustatyti įskriejančius dronus, kokios yra mūsų radarų sistemos, ar galėtume juos numušti?
Aukščiau skrendančius dronus nustatyti problemų nebūtų. Veikia mobilios grupės, kurios gali pasinaudoti visomis antidroninėmis priemonėmis. Su dronais susidoroti lengviau nei su meteorologiniais balionais, nes jie skrenda žemiau ir neutralizavimo arsenalas platesnis.
Ar mobilios grupės kol kas gali būti tik tam tikrose vietose ir viso pasienio jos nedengia?
Aš nenorėčiau atskleisti visų detalių, bet taip, kol kas viso pasienio nedengiame. Bet iš tikrųjų jos yra ir jos yra judančios, parengtos veikti, jei gaunama informacija apie galimą objektų skrydį.
Ar Lietuva turi galimybes nustatyti dronus?
Dronas įskrido į Lietuvą šiomis dienomis, o jeigu ir kitas skristų panašiame aukštyje, ar mes galėtume jį nustatyti?
Galbūt ir galėtų, jeigu, pavyzdžiui, vizualiai, nes pasieniečiai turi tam tikrų kitų priemonių, bet radarais žemai skrendantys bepiločiai orlaiviai šiuo metu nėra fiksuojami. Aukščiau skrendančius – beveik visa Lietuvos teritorija yra padengta ir tikrai jie būtų lengvai identifikuojami.
Šis atvejis buvo geras tuo, kad dronas sudužo ir sprogo virš ežero. Tačiau jeigu kitas dronas, kurio nematytume, įskristų virš gyvenamųjų namų, jis galėtų sprogti. Ar galime imtis priemonių? Premjerė minėjo, kad tik 2030 metais bus pilnai įsigytos sistemos – ar tai reiškia, kad nieko negalime padaryti dabar?
Aš nesutinku, kad 2030 metais, galbūt galutinis įsigijimas gali būti 2030 metais. Šiuo metu turime 500 milijonų eurų, skirtų priemonėms įsigyti. Perkami trumpo nuotolio radarai ir kitos priemonės. Ministras šiuo metu Ukrainoje, ir tai sutapimas, kad jis ten kalbasi apie antidronines priemones, įskaitant sonarinius detektorius.
Kada jau galėtų visa įranga būti Lietuvoje?
Manau, kad tai galima įgyvendinti gana greitai, ypač kalbant apie „Sky Fortress“ modelį, kurį naudoja ukrainiečiai. Tačiau negaliu kalbėti už kariuomenę ar Krašto apsaugos ministeriją – bet politinė valia yra labai aiški šiuo klausimu.
Dabar taip pat netilo kalbos ir ginčai apie balsavimą dėl poligono. Prieš kurį laiką prezidentas sakė, kad balsavimas parodys koalicijos veiksmingumą. Antradienį įvyko balsavimas ir R. Žemaitaičio „aušriečiai“ beveik visi nebalsavo už poligoną. Kaip dabar galima vertinti, ar yra kažkokia prezidento pozicija? Gal tai reiškia, kad jau skirstytis tai koalicijai laikas?
Jeigu net ir tokiais svarbiais saugumo klausimais valdančiojoje koalicijoje nėra sutarimo, tai labai rimtas signalas – lakmuso testas. Diskusijos komitetuose dar prasidės, galutinis balsavimas parodys situaciją. Iki šiol politinės partijos laikėsi aiškaus nacionalinio susitarimo dėl saugumo ir gynybos, todėl toks balsavimas yra, sakyčiau, apgailėtinas.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Svarbiausia POLIGONAS, tiksliau--- VOGT,VOGT,VOGT skirtus pinigus !!!
