Naktį į trečiadienį į Latvijos oro erdvę įskrido ir sprogo iš Rusijos atskridęs dronas, o Estijoje iš tos pačios šalies atskridęs bepilotis rėžėsi į elektrinės kaminą, bet žmonės nė per vieną iš šių incidentų nenukentėjo, pranešė pareigūnai.
Estijos ministras pirmininkas pareiškė, kad dronas, pataikęs į Auverės elektrinės kaminą, nebuvo ataka prieš Estiją, o bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas. Latvijos šalies premjerė taip pat sakė, kad, regis, dronas, apie kurį pranešta Latvijoje, buvo ukrainietiškas.
Kojala: tai yra šios dienos saugumo situacijos konteksto realybė
Politologas Linas Kojala teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai atskleidžia šiandienio saugumo situacijos konteksto realybę. L. Kojala aiškino, kad Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą ne tik nestabdoma, bet ir intensyvėja.
„Prieš Ukrainą pastarosiomis dienomis per parą buvo paleidžiama 900 dronų. Suvokiant tą aplinkybę, kad Ukraina didžiąją dalį dronų sugebėjo viena ar kita formą neutralizuoti, indikuoja, kokioje geopolitinėje realybėje šiandien gyvename.
Tai reiškia, kad Rusijos pradėto karo žiežirbos laksto labai plačiai ir dronų incidentų nutinka, deja, bet reguliariu mastu įvairių NATO šalių teritorijose“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo politologas.
Politologas teigia, kad kitokį scenarijų būtų galima įsivaizduoti, jeigu Rusijos agresija Ukrainoje pasibaigtų. Komentuodamas Baltijos šalių institucijų veiksmus ir potencialią nedraugiškų šalių reakciją į juos, politologas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia sutelkti dėmesį į mokymąsi iš Ukrainos, o ne svarstyti, ką galvoja Rusija ar Baltarusiją.
NATO viešai skelbia, kad oro erdvės apsauga yra prioritetas, bet tuo pačiu metu yra iššūkių, teigia politologas. Anot L. Kojalos, dorotis su naujo pobūdžio karinėmis grėsmėmis: intensyviomis dronų atakomis, fiksuoti kiekvieną droną ir išvengti situacijų kai jie nukrenta į įvairias NATO šalių teritorijas – sudėtinga.
„Dorotis su visu tuo – sunku, aš manau, kad agresorius tą suvokia ir jo tikslai yra orientuoti į Ukrainą, atakas prieš šią valstybę. Šiuo atveju kalbame apie vieną droną Baltijos šalyse, Lietuvoje [...], Ukraina per 24 valandas yra atakuojama beveik 1000 dronų. Beveik 1000 dronų ir beveik visus juos sugebėjo viena ar kita prasme neutralizuoti“, – komentavo L. Kojala.
Pasak politologo, šiuo metu reikėtų mokytis iš Ukrainos, kuri yra priversta tobulinti savo gynybos sistemos, ieškoti pigiausių būdų fiksuoti atakas ir jas neutralizuoti.
„Šia prasme mes laimime laiko, nes galime išvengti tiesioginių atakų, bet turime matyti, kad šita nauja realybė niekur artimiausiu laikotarpiu greičiausiai nedings. Tiktai mokydamiesi iš Ukrainos, semdamiesi patirčių, perimdami technologines inovacijas, mes galėsime jaustis kiek įmanoma saugesni. Tai yra daug svarbiau negu svarstyti, ką apie tai mano agresorius“, – aiškino politologas.
Karas Artimuosiuose Rytuose nukreipė dėmesį nuo Ukrainos
Neretai viešojoje erdvėje pasirodo diskusijos, kad kone prieš mėnesį prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose nukreipė visuomenės dėmesį nuo karo Ukrainoje. Politologas L. Kojala šiai minčiai pritaria. Anot jo, pasaulinės žiniasklaidos ir lyderių dėmesys yra sutelktas ne į Ukrainą, o į Persijo įlankos regioną, Iraną ir naftos rinkas, kurios formuoja politinė darbotvarkę.
„Tai yra natūralu ir mes tą iš esmės jau esame matę, kai buvo surengtas didelio mąsto teroro išpuolis prieš Izraelį spalio mėnesį, prieš keletą metų. Tuo metu dėmesys irgi nukrypo į Vidurio Rytus“, – teigė politologas.
Vis dėlto politologas pažymėjo, kad net ir suintensyvėjus geopolitinei situacijai, Ukrainos delegacija Jungtinėse Valstijose susitiko su Jared‘u Kushner‘iu ir Steve‘u Witkoff‘u.
„Tai rodo, kad procesai nėra visiškai sustoję, bet tikėtis proveržio dabar yra sunku. Ne tiktai todėl, kad agresorius kol kas neindikuoja jokių pokyčių savo pirminėje pozicijoje, reikalaudamas Ukrainos faktinės kapituliacijos, bet ir todėl, kad dėmesio sutelkimas kitus reiškia, kad yra mažiau formatų. Taip pat yra mažiau iniciatyvos ir paskatų“, – teigė politologas.
Latvija ir Estija: greičiausiai dronai buvo ukrainietiški
Dronas, pataikęs į Auverės elektrinės kaminą, nebuvo ataka prieš Estiją, o bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir jo vyriausybės nariai.
„Remiantis turima informacija, tai buvo Ukrainos atsakomasis smūgis į Rusijos ataką, pasiekęs mūsų sienas. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė K. Michalas, primindamas praėjusių metų rugpjūtį Estiją netoli Elvos pasiekusį Ukrainos droną.
Į Latvijos oro erdvę įskridęs ir sprogęs bepilotis buvo Ukrainos dronas, tikriausiai paleistas per koordinuotą operaciją prieš Rusijos taikinius, bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos premjere Evika Silina pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Latvijos gynybos ministerija informavo, kad karinės oro pajėgos 2 val. 19 min. vietos (ir Lietuvos) laiku užfiksavo droną, kirtusį Latvijos sieną iš Rusijos pusės. Ankstyvojo perspėjimo sistemos Kraslavos savivaldybėje po dvidešimties minučių užfiksavo į sprogimą panašų garsą.
Tą pačią naktį, 3 val. 43 min., iš Rusijos atskriejęs dronas rėžėsi į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, netoli Narvos miesto, esančio prie Rusijos sienos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
