Martinas Heremas, pareigas einantis mažiau nei mėnesį, pareiškė, kad pagalba Ukrainai bus ne tik išlaikyta, bet ir sustiprinta. M. Heremas pabrėžė, kad po buvusio ministro Hanno Pevkuro atsistatydinimo dėl ginklų pirkimo Ukrainai skandalo, šalies paramos kurso keisti neketinama.
M. Heremas nėra politikas, o karjeros kariškis, turintis aukščiausią generolo laipsnį. 2018–2022 m. jis ėjo Estijos gynybos pajėgų vado pareigas, o interviu metu prisipažino, kad dar 2022 m. liepą lankėsi Ukrainos fronto linijoje dėvėdamas estų karinę uniformą. Vis dėlto jis pažymėjo, kad NATO kariškiai kariniuose veiksmuose nedalyvauja, o tik mokosi iš Ukrainos patirties.
Estijos gynybos ministras M. Heremas teigia, kad sustabdžius karą Ukrainoje, Rusija neabejotinai atstatys savo karinius pajėgumus ir sieks išbandyti kitų šalių ribas.
„Rusijos tikslas – įgyti įtaką. Jiems reikia valdžios prieš kitus. Bet tam jiems nereikia okupuoti Estijos. Jų užduotis – padaryti mums tokią žalą, kad prarastume pasitikėjimą vieni kitais – tiek šalies viduje, tiek tarp sąjungininkų“, – sakė M. Heremas.
Rusijos grėsmė ir NATO vienybė
M. Heremas neatmeta galimybės, kad Rusijos taikiniu gali tapti Estija, Latvija ar kita kaimyninė šalis, o išpuolio tikslas – suskaldyti NATO.
„Rusija gali pulti NATO būtent tam, kad suskaldytų Aljansą. Arba veikiant žemiau 5-ojo straipsnio ribos, arba net ir jį aktyvavus. Čia jie taip pat turi šansą mus suskaldyti. Nes kai suveiks 5-asis straipsnis ir mes laimėsime karą – bet ši pergalė bus per daug skausminga – prasidės kaltinimai NATO ir vieni kitiems, kad negalėjome tam užkirsti kelio“, – aiškino ministras.
Pasak jo, atgrasyti Rusijos neįmanoma, todėl vienintelis kelias – pasiruošimas: „Nesu tikras, kad įmanoma suvaldyti beprotį. Todėl turime ruoštis puolimui. Tai – vienintelis dalykas, ką galime padaryti.“
Generolas pabrėžė, kad Baltijos šalys privalo vystyti tolimojo nuotolio pajėgumus ir gynybą jūroje, o visą Europą laikyti savo strateginiu užnugariu.
„Gan dažnai Estija laikoma šalimi, neturinčia strateginio gylio, neturinčia gilaus užnugario. Mano atsakymas: mes turime strateginį gylį. Visa Europa yra mūsų užnugaris.
Taip pat privalome skirti ypatingą dėmesį jūrai. Jokių agresyvių veiksmų, jokio Baltijos jūros blokavimo ar panašių dalykų. Tačiau jūrų susisiekimo keliai turi veikti bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo klausimu šiuo metu dirbame kartu su savo sąjungininkais“, – interviu „Jevropeiska pravda“ sakė ministras.
Gynybos ministras taip pat teigė, kad Estija palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) bei NATO. Kalbėdamas apie dronų susitarimą, M. Heremas išskyrė Ukrainos patirties svarbą pritaikant oro gynybos sistemas ir ruošiant civilinę infrastruktūrą galimoms atakoms.
Komentuodamas atsaką į Rusijos vykdomas hibridines atakas bei diversijas Europoje, M. Heremas nurodė, kad Estija atsakys didindama paramą Ukrainai. Kitą savaitę Taline bus tvirtinamas kitų metų paramos paketas Ukrainai, kurio vertė sieks daugiau nei 100 mln. eurų. Be to, Estija prisidės papildomais 10 mln. eurų pagal PURL iniciatyvą.
„Mano įsitikinimas – mes norime Ukrainos pergalės. Nematau priežasčių, kodėl Ukraina negalėtų būti pilnavertė NATO narė, kai karas pasibaigs ar bus įšaldytas“, – apibendrino M. Heremas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pasakas pasakoja kad gamintojai nenori parduoti produkcijos.
As dar negirdejas buvau kad gamintojai nenori pinigu uz pagaminta produkcija
